Garsiausias Rusijos dizaineris, mados namų „Valentin Yudashkin” savininkas Maskvoje – nepailstantis kūrėjas, neleidžiantis per ilgai ilsėtis nei sau, nei pavaldiniams.
Dar 1988 metais jis įkūrė bendrovę „Vali-Moda” ir pirmąkart apsilankė Paryžiuje. Po trejų metų įsteigė bendrovę „Valentin Yudashkin”, sukūrė pirmąją aukštosios mados kolekciją „Fabergé” ir ją parodė per Paryžiaus aukštosios mados savaitę.
Tada sensaciją sukėlė suknelės, išsiuvinėtos garsiųjų „Fabergé” kiaušinių stiliumi. Pirmasis į užkulisius pasveikinti kolegos iš Rusijos atėjo mados legenda Pierre’as Cardinas, nuo tos dienos tapęs V.Judaškino draugu ir mokytoju.
V.Judaškinas greitai išgarsėjo, tapo žinomas visame pasaulyje.
– Neseniai rodėte kolekciją Paryžiuje. Ar tai ta pati kolekcija, kurią atvešite į Lietuvą?
– Ne, į Prancūziją buvome nuvežę gatavų drabužių kolekciją, dabar ji baigiama parduoti Paryžiaus parduotuvėse. Į Vilnių atvešime mano naujausią aukštosios mados kolekciją. Vienetinį dailininko darbą.
– Kodėl būtent į Vilnių?
– Todėl, kad labai myliu Lietuvą, kurioje nebuvau aštuonerius metus. Vilniuje turiu draugų, su kuriais tikiuosi pasimatyti. Yra ir verslo partnerių. Yra fabrikas, kuriame gaminami manekenai ir interjero baldai.
Labai tikiuosi, kad bus geri orai, galėsiu paklajoti senamiesčio gatvelėmis – mane jis įkvepia. Kaip ir lietuvių virtuvė, nors ji siaubingai kenkia figūrai. (Juokiasi.)
Man brangi pati Lietuva, jos žmonės. Tai jauki, savarankiška valstybė, branginanti savo vertybes.
– Prie kurių kūrėjų save priskiriate: prie tų, kurie pastebi madą realiame gyvenime ir ją interpretuoja, ar tų, kurie sugalvoja madą?
– Mūsų profesija turi ir tokį skirstymą. Yra stilistai. Tai žmonės, kurie ima madą iš gatvės.
O esama dailininkų, kurie nebijo rizikuoti, kuria retas kolekcijas, mažiau galvoja apie pardavimą, daugiau – apie kūrybą. Jie iš tikrųjų sugalvoja madą, būtent tokia ji pasipila į gatves.
– Jūs priklausote pastariesiems. Bet V.Judaškino modelių namai plačiai žinomi ne tik apdarais, bet ir modeliais, skirtais masinei gamybai. Ir ne tik drabužių.
– Mūsų modelių namai kuria daug mados linijų. Tai – drabužiai, kurie siuvami daugiatūkstantinėmis partijomis, taip pat džinsiniai rūbai, aksesuarai, juvelyriniai papuošalai, optika, laikrodžiai. Mes nesame laikrodininkai, patys laikrodžiai gaminami JAV ir Šveicarijoje, bet pagal mūsų dizainą. Akiniai gaminami Italijoje, bet forma sukurta Judaškino.
Modelių namai plečiasi, mes jau kuriame gyvenimo stilių. Honkonge, Indijoje kuriame namų dizaino projektus. Tai – interjerai, prie kurių priskiriami ne tik baldai, bet, pavyzdžiui, ir patalynė, rankšluosčiai, chalatai.
Esama vienetinių užsakymų – pavyzdžiui, apipavidalinti lėktuvo interjerą, jachtą, sukurti nedidelės krautuvėlės ar viešbučio interjerą.
– Kaip visur spėjate? Jūs juk neturite dailininkų komandos, kūrėjų sumanytojų. Yra tik asistentai, vykdytojai, technikai.
– Ant daiktų rašau savo pavardę, vadinasi, jie tikrai turi būti Judaškino. Kaip „Armani” ar kito dailininko. Jei bus parengta svetimų, apgaudinėsime žmones.
– Anksčiau jums pavyzdys buvo mados dievaičiai, pavyzdžiui, Pierre’as Cardinas. Prieš 20 metų per Paryžiaus aukštosios mados savaitę jis po jūsų kolekcijos pristatymo užsuko į užkulisius pasveikinti su sėkme. Tada buvote niekam nežinomas rusų dizaineris. O dabar jūs pats esate maestro, mokytojas.
– Mokyti pradėjau lyg ir siekdamas naudos, turėdamas tikslą pasiieškoti jaunų įdomių dailininkų. Bet pasirodė, kad tai beprotiškai įdomu.
Dabar dirbu dviejuose universitetuose: skaitau paskaitas, dalinuosi patirtimi, atskleidžiu savo meistriškumo receptus, pasirenku studentus praktikai. Norėčiau tam skirti daugiau laiko, bet kol kas pats esu žaidžiantis žaidėjas mados pasaulyje, tad rasti laisvo laiko sudėtinga.
Vis dėlto tikiuosi Skolkove atidaryti dizaino mokyklą – kad būtų galima įgyti antrąjį aukštąjį išsilavinimą.
– Kur slypi jūsų sėkmės paslaptis? Juk gebėjimai, talentas gali garantuoti greitą pakilimą, bet ne daugiau. O jūs metai iš metų vis kylate. Beje, iškart dviejose srityse – meno ir verslo. Nors Rusijoje yra savitos verslo išlikimo sąlygos.
– Mūsų sritis – ne gamtinės žaliavos nafta ar dujos. Mano įmonės sėkmė nesusijusi su prieiga prie biudžeto pinigų. Aš turiu kitų rūpesčių, pavyzdžiui, kiek išleisti savo pinigų, kad būtų sukurta brangesnė ir didesnė kolekcija?
Panorėsiu atidaryti dar vieną parduotuvę ar ne? Užsinorėsiu fotosesijos su garsiausiu pasaulio fotografu? Ir apskritai kiek toli siekia mano ambicijos mados, gyvenimo stiliaus, meno pasaulyje?
Bet negaliu sakyti, kad mus visur lydi sėkmė. Neretai gauname mėlynių ir guzų. Bet ir tuomet džiaugiamės gyvenimu ir tęsiame darbą. Jei dėl ko nors apsirikome, ištversime ir žengsime toliau. Kartais po mados demonstravimo esame kritikuojami ne mažiau nei per pirmą kartą. Tai įkvepia naujiems ieškojimams.
Tikriausiai būtų galima pailsėti ant laurų ar pradėti tiesiog uždirbti pinigus. Bet tai neįdomu. Būtent čia ir glūdi svarbiausia paslaptis: jei liaučiausi kasdien dirbti, dingtų gyvybinis aktyvumas, drąsa. Kaip sportininkui.
Du sezonus nedirbai ir nebesupranti, kas vyksta mados pasaulyje, kaip ir kas domina žmones, apie ką ginčijasi jaunimas, kas įvyko Prancūzijoje, o kas – Italijoje.
Rengiame daug mados demonstravimų – ne tam, kad pasipuikuotume. Tikslas – visos kompanijos gyvenimo organizavimas pagal tarptautinį mados kalendorių, kad neprarastume virpančio laiko siūlo. Negaliu išsižadėti savęs, bet ir pats turiu keistis, eiti koja kojon su laiku.
– Tuomet pasidalinkite, kokią madą siūlote artimiausiu metu?
– Norite, kad pateikčiau rekomendacijų tarsi iš sovietinio žurnalo „Rabotnica”? Bet kuris gali atsiversti mūsų mados namų tinklalapį ir viską pamatyti savo akimis. Apibūdinti suknelės neįmanoma, ją reikia pamatyti.
– Bet galima papasakoti apie tendencijas – moterims tai kur kas įdomiau.
– Mes dabar siūlome praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio stiliaus drabužius. Sportinę aprangą deriname su miestietiškais apdarais. Moteris gali segėti elegantišką šilkinį sijoną, o ant viršaus vilkėti ką nors iš seno garderobo už 20 dolerių. Arba džinsus, o prie jų – prabangų siuvinėtą švarkelį.
Nebūtina pirkti viso drabužių komplekto pagal paveikslėlį iš žurnalo, bet pasukti galvą ir atskleisti savo individualybę. Neišmeskite mėgstamo daikto, prie jo priderinkite ką nors madingo ir vilkėkite.
Kitam sezonui siūlome baltą smokingą ir moterišką kelnių kostiumą – taip pat baltą. Ilgą šilkinį, smokingo stiliaus sijoną, panašų į vyriškas kelnes. Ir vyriškus marškinius, bet idealiai tinkančius moters figūrai. Ir dar mažas trumputes sukneles bei aukštakulnius.
– Į kokius savo kolekcijos, kurią rodysite Vilniuje, modelius patariate atkreipti dėmesį?
– Norėčiau kitko. Tegul žiūri ne į madą, o įžvelgia meninę prasmę. Ne į sijono ilgį ar švarkelio sukirpimą, bet tegul pamato, jog drabužis – meno kūrinys.
Tikra aukštosios mados kolekcija – tai pirmiausia dailininkų ir siuvėjų menas. Tikiuosi, Vilnius tai supras ir įvertins.