Įsivaizduoti Italiją be to, kas nusakoma žodžiu „ieri“ – (vakar – it) – neįmanoma. Dar sunkiau ją perprasti be termino „domani“, - (rytoj, -it.).
Italija – tai „ieri“ ir „domani“. Vakar ir rytoj. Tai praeitis - senove dvelkiantys Romos mados kvartalai, jų epochinės gatvės – Condotti, Margutta, Ripeta. Ir rytojus – spindintis Milanas su trečiojo tūkstantmečio technologijomis. Čia toks ryškus trimačių erdvių žaismas vitrinomis akinančiuose salonuose „Marni“, „Etro“, „Iceberg“.
Italija be mados ir elegancijos būtų tik liūdna stiklo butikų valstybė. Be „ieri“ - praeities nostalgijos ir „domani“ - šviesaus rytojaus mados gatvėse karaliautų pilkas nuobodulys. Ko verta Italija be garsenybių šurmulio, be spontaniškų filmavimo aikštelių, be garsių dizainerių logotipais klientus viliojančių restoranų, modernių interjerų, stilingų nakties klubų.
Be jų Italija netektų itališkumo. „Ieri“ ir „domani“ harmonijos.
Bendrovės „Martini“ filosofija – tai praeities ir rytojaus tobulas ryšys.
Užčiuopiamas jautriais pirštais, švelniomis emocijomis, nuotaikingu požiūriu į laikmečio iššūkius. Užuodžiamas jautriomis išlavintomis švervėmis.
Galima kiek nori žavėtis technologijų stebuklais pilkame Hong Konge ir Šanchajuje, arba pasinerti į Tolimųjų Rytų egzotiką, bet praeities ir ateities harmonijos šalis visada bus bendrovės „Martini“ tėvynė Italija. Su du tūkstantmečius išgyvenusia travertino Antika, su mados pirmūnais „Giorgio Armani“, „Versace“ „Dolce&Gabbana“.
Žvalgydamasi į savo protėvių tradicijas ir praeitį, Italija sukūrė sėkmės filosofiją. Tai – sėkmingo rytojaus filosofija.