Kaip jau minėta pirmojoje Rygos kolekcijų apžvalgos dalyje, šis renginys rengiamas jau septinti metai ir gali pasigirti penkiolikos madų savaičių istorija. Pasak vyriausiosios prodiuserės Elenos Strahovos, tai Rygai padeda tapti ne tik Baltijos regiono mados sostine, bet ir inkubatoriumi jauniems talentams, trokštantiems savo darbus pristatyti profesionalų tarpe.
E.Strahova, viso renginio metu rūpestingai it mama besirūpinusi sklandžia pristatymų eiga bei menkiausiomis svečių priėmimo detalėmis, pabrėžė ir tai, kad mados savaitė bet kuriai sostinei svarbi ne tik dėl pritraukiamų turistų ar potencialių užsienio investicijų srauto, bet ir suteikiamo kultūrinio statuso. Juk mada dažniausiai suprantama kaip elito ar turtingiausiųjų žaislas, kuriuo užsiimti gali tik gyvenantys kūrybai tinkamoje aplinkoje, tad jos priėmimas į visuomeninė bei kultūrinį miesto gyvenimą parodo miesto universalumą, atvirumą naujovėms, kosmopolitiškumą. Dėl to reikėtų pasidžiaugti, kad tokie renginiai išvis egzistuoja bei garsina tiek Taliną, tiek Rygą, tiek Vilnių, ypač jei visi trys miestai savo talentais noriai mainosi.
Lietuviai mados mylėtojai išties gali didžiuotis savo šalies talentais.
Finalinėje Rygos mados savaitės programoje savo kolekciją pristačiusi dizainerė Eglė Žiemytė ir jos ženklas „D.Efect“ ne tik pateko tarp keturių laukiamiausių šou, bet ir susilaukė gausybės puikių atsiliepimų. Nepranykusi tarp kitų puikių trijų sekmadienį Rygoje pristatytų kolekcijų, ji su Latvijos sostinės mados savaite atsisveikino iki kito pavasario.
Pirmasis finalinės savaitės dienos pristatymas buvo skirtas mados namų „QooQoo“ kolekcijai, kurią sukūrė dizainerė Alyona Bauska. Latvijoje ji geriausiai žinoma dėl jaunatviško požiūrio į madą, ypatingo spalvų pajautimo bei itin populiarių margintų tamprių, kurios tapo būtinu akcentu kiekvienai madą mylinčiai latvei. Būtent gausybę tamprių bei aptemptų raštuotų suknelių buvo galima pamatyti ir A.Bauskos pristatyme, kuriame modeliai blizgučiais padengtais veidai demonstravo jūros motyvo piešiniais papuoštus drabužius bei vienas kitą keitė žaismingai pasilipdami ant pastatytų spalvingų kelmelių.
Antroji savo kūrinius parodė Natalija Jansone, kuri tiek tėvynėje, tiek už jos ribų (net ir Japonijoje) yra žinoma dėl sugebėjimo kurti patogią minimalistišką prabangą, kuri, pasak dizainerės, tinka bet kokio amžiaus ir figūros tipo klientei. Jos pristatyta kolekcija „Wenge“ daugelį sužavėjo natūralių audinių (šilkas, medvilnė, linas) gausa, tamsia jaukia spalvų palete, įspūdingomis kūną gaubiančiomis draperijomis.
Po trumpos pertraukos ant podiumo pasirodė ir „tobulai netobuli“ „D.Efect“ modeliai su lengvai atpažįstamu Eglės Žiemytės braižu – subtili, tačiau tikrai nenuobodi spalvų paletė, švarūs, išgryninti siluetai, išskirtinės detalės, kiekvieną derinį paverčiančios ypatingu meno kūriniu. Pasak dizainerės, ši kolekcija primena švelnių spalvų minkštus saldumynus, gulinčius švarioje baltoje lėkštėje su šviežių mėtų lapelių papuošimu. Tai – savotiška užuomina į pastelines kolekcijos spalvas bei bekulnę avalynę su vienu kitu ryškiai žaliu intarpu bei baltų audinių pagrindu. Žvilgsnį traukė ir kolekcijos papuošalai – sidabriniai „antkakliai“, imituojantys marškinių apykaklės formą.
Visą mados savaitę užbaigė mados namų „Katyakatya Shehurina“ pristatymas, daugelio vadintas labiausiai reklamuotu bei lauktu. Puikiai žinomi dėl plataus vakarinių bei vestuvinių suknelių asortimento, šie mados namai pirmą kartą Latvijoje pristatė ypatingo leidimo kolekciją, įkvėptą „vintage“ stiliaus apdarų bei ‚art deco“ laikotarpio. Podiumu žengę modeliai dėvėjo ilgas šilko, organzos, tiulio, nėrinių sukneles su tamsių siuvinėjimų ar juodų satino kaspinų apvadais, o kai kuriuos derinius papuošė ir medžiaginių gėlių eilės, ant šviesių audinių atrodžiusios it gyvos.