Dizaineris Marcas Jacobsas apie šią kūrėją yra pasakęs: „Tai dizainerė, kuria nesiliaujame stebėjęsi.” Tai moteris, kurios užsidegimą garsus britų meno atstovas Nicholas Serota įvardija kaip nepaprastą.
Ją gerbia net tie, kuriems nesvarbi mada.
Britų laikraščio „International Herald Tribune” mados kritikė Alice Rawstorne teigia: „Meno pasaulis į Miuccią žiūri labai rimtai.”
Per pastaruosius du dešimtmečius dizainerė padarė daugiau nei bet kuris kitas: ji metė iššūkį klasikinio grožio supratimui ir lyties patrauklumui, išstudijavo pedantiškos moters žavesio subtilybes ir sugebėjo savo ženklą įvertinti dviem milijardais svarų sterlingų.
Praėjo du dešimtmečiai po to, kai „Prada” nailoniniai krepšiai su griežtos formos trikampiais pakeitė viską, ką iki tol ekspertai manė žinantys apie aksesuarus. Geometriniai tapetų raštai, purvinos žalios ir garstyčių spalvos naudojimas „Prada” kolekcijose stipriai pakeitė žmonių požiūrį į šias spalvas ir raštus.
„Nėra nė vieno šiuo metu kuriančio dizainerio, kurį taip gerbčiau kaip ją, – tvirtino M.Jacobsas. – Ji – viena išradingiausių. Estetiškai lengvas cinizmas, tikslumas ir nuolatinis iššūkis moterims. Viskas, ką atlieka ši moteris, yra tobula.”
„Man patinka išskirtinumas”, – tikina pati M.Prada.
Ji prisimena, kaip pasiimdama sūnus iš mokyklos mokėjo prisiderinti prie kitų gerai atrodančių Milano motinų aprangos – dailūs vilnoniai sijonai ir kašmyro megztukai. Išskyrus batus.
„Ji visada rengėsi savotiškai”, – prisimena Miuccios bičiulė Manuela Pavesi, kuri taip pat turi išlavintą skonį. Panašus mados pojūtis suvienijo šias moteris.
„Pirmą kartą susitikusios segėjome tokius pat Yves’o Saint Laurent’o sijonus, buvome užsidėjusios keistas beretes, mūvėjome kojines iki kelių”, – juokėsi ji prisiminusi.
Jų vilkimos uniformos tapo protestu prieš nuobodžius klostuotus sijonus ir kašmyrą. Tais laikais įdomių modelių nebuvo.
Kai draugės savo kambarius klijavo aktorės Brigitte Bardot plakatais, Miuccia neketino to daryti, nenorėdama nieko kopijuoti.
„Man patinka mada. Ji tapo tokia populiari todėl, kad tai ne paprastas instrumentas – tai būdas pasakyti kai ką svarbaus. Žmonės, užsiimantys kita veikla, pavydi mados tempo ir galimybės vilioti, net jeigu tai ir paviršutiniška”, – įsitikinusi M.Prada.
Toks išskirtinumo principas vyrauja ir darbe. Paskutinį mazgą visada užriša ji. Kiekvieną kartą podiumu einanti mergina yra tarsi pačios dizainerės versija – net žvilgsnis labai panašus į Miuccios. Tas nepastebimas seksualumas pasireiškia instinktyviai.
Su komanda atrinkinėdama modelius Miuccia akimis kyla nuo kaklo į viršų – daugiausia dėmesio ji skiria modelio veidui.
„Man svarbu modelių akys. Mano nuomone, tai, kas akivaizdžiai seksualu, iš tikrųjų nėra seksualu”, – įsitikinusi M.Prada.
Pastaruoju metu netikėtai religija tapo vienu iš daugelio M.Prados mados kanonų. Pavyzdžiui, vyraujantys išraitymai 2011 metų pavasario ir vasaros kolekcijose atspindėjo barokinį Pietų Italijos bažnyčių stilių.
Dizainerei net kilo nenumaldomas noras naujai dekoruoti namus baroko stiliumi, tačiau sūnūs – 21-erių Giulio ir 22-ejų Lorenzo bei Miuccios vyras 63-ejų Patrizio Bertelli, kuris atsakingas už verslo plėtojimą „Prada” grupėje, atkalbėjo ją tai daryti.
Keista, bet žymi, įtakinga ir bebaimė moteris nusileido savo vyrams.
M.Prada niekada neleidžia Bertelli (į vyrą ji dažniausiai kreipiasi pavarde) pamatyti kolekcijos pristatymo iš anksto (jų skandalingi ginčai yra legendiniai), tačiau po to sutuoktinis duoda tikslius nurodymus, kaip ant podiumo perteikiamą pasakojimą paversti komerciniu auksu – šį procesą ji tiesiog dievina.
Dizainerė nuoširdžiai domisi dalykais, kuriuos moterys labai mėgsta: drabužiais, jų forma, gražiomis detalėmis. „Prada” identiška kitam jos ženklui – „Miu Miu”.
„Prada” asocijuojasi su meistriškumu, pagarba, branda, o „Miu Miu” (Miuccios vaikystės pravardė) – su žaismingumu ir mergaitiškumu. Išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų prekės ženklų nėra lengva. Kartais dizainerė permeta akivaizdžias „pradiškas” idėjas į „Miu Miu” kolekcijas ir atvirkščiai. Šiandienis Prados iššūkis – galimybė atskleisti abi idėjas vienoje kolekcijoje, taip pat nepatrauklų paversti žaviu.
„Man patinka elegancija, kuri pasireiškia skirtingais aprangos būdais. Aš išmanau klasikinę eleganciją, tačiau nepasiduodu jai. Todėl nuolat kovoju, nes jei to nedaryčiau, turėčiau kurti vien klasiką”, – aiškino ji.
Dizainerė yra prieš komfortišką aprangą. Ji niekada nemūvi džinsų. Tai dar vienas išskirtinis Miuccios bruožas. Savaitgaliais ji dėvi tuos pačius drabužius kaip ir darbo dienomis: mėgsta šeštojo–aštuntojo dešimtmečių stiliaus medvilnines palaidinukes, erotiškus megztukus ir aukštakulnius batus.
Prieš metus per iškilmingus pietus, skirtus atšvęsti naujos „Miu Miu” parduotuvės atidarymą Bondo gatvėje Londone, M.Prada vilkėjo juodą odinį baikerio švarkelį su lėkštės dydžio sidabrinėmis žvaigždėmis, blizgantį klostuotą sijoną ir segėjo banano formos auskarus. Po kelių dienų vykusiame kitame renginyje dizainerė buvo pastebėta su tais pačiais banano formos auskarais, griežto stiliaus juodu paltu ir nuogomis kojomis!
„Iki paskutinės minutės negaliu apsispręsti, kuo vilkėsiu. Be to, niekada nieko neišmetu”, – prisipažino Miuccia, seniems, nedėvimiems drabužiams namuose skyrusi net atskirą patalpą.
Kartais ji naktinėja iki trečios valandos, o kartais jau dešimtą vakaro guli lovoje. Ji visada miega aštuonias valandas. Galima tik žavėtis šiuo įpročiu, juk ant šios moters pečių guli viltys, lūkesčiai, ji turi apie 7450 darbuotojų visame pasaulyje.
Be sunkaus darbo „Prada” grupėje neapsieinama. Išgyvenimų būta visokių: skolos, vieši barniai su žymiais dizaineriais, tačiau ji niekada nesijaudina dėl verslo detalių.
Dizainerė – viena iš nedaugelio, kuri nėra pamišusi dėl pinigų. Nors jos papuošalai, privatus lėktuvas ir didžiulė Bertelli šiuolaikinio meno kolekcija rodo, kad prabangai ji neabejinga.
Dizainerė nesupranta, kodėl jai lipdoma gąsdinančios moters etiketė, kadangi ji pasižymi savotišku humoro jausmu. Taip, ji palaikė komunistus, jaunystėje žingsniavo paraduose, bet pati to nesureikšmina.
Ji dievina ir aukštą, ir kartu niekam tikusią kultūrą. M.Pradą erzina tie, kurie niekina madą: „Štai kodėl esu nusivylusi kairiaisiais, nes jie tokie nepagarbūs madai, grožiui – dalykams, prie kurių žmonės natūraliai artėja.”
M.Prada nėra apolitiška. Ją slėgė skandalas dėl Italijos premjero Silvio Berlusconi ir jo meilužių, valdžios neveiklumas.
„Tai štai ką mėginu padaryti per madą – pateikti įdomių, protingų ir patrauklių idėjų”, – sakė ji.
Žvelgiant iš kultūrinio taško „Prada” tapo visuotiniu fenomenu.
„Ji padarė tai, kas akivaizdžiai neįmanoma”, – sakė dizainerės bičiulis menininkas Francesko Vezzoli, su kuriuo garsi moteris bendradarbiavo Lady Gagos projekte. – Drąsa padėjo jai madą paversti įteisinta kultūros forma. Ji – dizainerių dizainerė, kitaip tariant, menininkė iš didžiosios raidės.”
Liaupsėms M.Prada abejinga. Jai svarbiausia, kad moterys išmoktų išreikšti save. Bet ar kartais ji neskatina stiliaus šizofrenijos kiekvieną sezoną radikaliai keisdama kolekcijų stilistiką?
„Turite labiau pajusti save. Negaliu pakęsti moterų, kurios sako, kad negali ko nors dėvėti dėl amžiaus. Norėčiau matyti kiekvieną, vilkinčią mano drabužiais. Tačiau kartais moterys tramdo save. Reikia pripažinti, kad tos, kurios atrodo gerai, yra šiek tiek pamišusios. Nuolatinis galvojimas apie amžių yra baisiausias kalėjimas, kokį moterys gali sau sukurti”, – teigė M.Prada.