Štai jis - Italijos ir Europos gelbėtojas premjeras Mario Monti. 68 metų žilstelėjęs, gana aukštas, liekno sudėjimo vyriškis šią savaitę įžengė į Užsienio spaudos asociacijos būstinę Romos Umilta gatvėje, vos keli žingsniai nuo Trevi fontano.
Paskutinį kartą Italijos vyriausybės vadovas Silvio Berlusconi su užsienio žiniasklaida bendravo prieš 16 metų. Atėjo aukštai iškeltu smakru, plačiai šypsodamasis, nuolat pasitaisydamas dvieilio švarko apykaklę. Papasakojo vieną kitą anekdotą, o kai jo paklausė apie interesų konfliktą, ėmė daužyti kumščiu į stalą ir šaukti “Gėda, žurnalistai-komunistai!” Po to daugiau Romos Umilta gatvėje niekada nebepasirodė.
Mario Monti privalės ištraukti Italiją iš dviejų trilijonų eurų skolų bedugnės. Jeigu neištrauks, žlugs ne tik Italija, bet ir visa Europos Sąjungos valiutinė sistema. Kaip tik todėl susidomėjimas šiuo žmogumi—didžiulis. Ne tik jo politinėmis ir ekonominėmis strategijomis, bet ir žmogiškuoju aspektu. Kas jis, tas pusamžis vyras pilka eilute, mėlynais biržos maklerio marškiniais, visai neitališku mazgu suveržtu kaklaraiščiu?
Juk Italija yra ta valstybė, kurioje pagal batus sutinka ir išlydi. Kita vertus, išvaizda apie politiką pasako jeigu ne viską, tai labai daug.
M.Monti yra tikras milanietis. O Milanas - pasaulio “pret-a-porter” mados sostinė. Todėl ne tik smalsiai, bet ir priekabiai žvelgiu į šį iš mados mekos į Romą atvykusį vyrą. Kaip turi atrodyti milanietis, pasišovęs išmokyti malonumais gyvenančius italus taupyti?
Ekonomikos profesorius M.Monti dėvi formalų kostiumą, klasikinio kirpimo švarkas užsegtas viena eile, dviem sagom.
Jokių indivudualumo ženklų, kuriuos taip mėgsta italai, nė su žiburiu nerastum. Jo vilkimai eilutei formulė „su misura“ – ( pagal išmatavimus, - it.) netinka. M. Monti nė negalvoja išsiskirti iš minios demonstruodamas savo kūno – nei perdaug atletiško, nei pernelyg nesportiško – formas. Jis – visiškai eilinis Milano pusamžis vyras. Vienas iš daugybės Milano verslo universiteto dėstytojų.
Itališki išskirtinumo ženklai - barzda, grandinėlė, žiedas, įmantrus rašiklis, mados tendencijas atspindintis kaklaraištis – šiam politikui nereikalingi.
M.Monti mėlynas kaklaraištis – tik vos vos išsiskiria marškinių fone į akis nekrintančiu rombų marginimu.
M.Monti pirmtakas – taip pat milanietis Silvio Berlusconi – ryšėjo išskirtinai tik Neapolio “sartoria” “Marinella” kaklaraiščius su žirneliais tamsiame fone. Kartą jis net sudraudė buvusį Egipto prezidentą Hosnį Mubaraką dėl jo dryžuoto kaklaraiščio.
M.Monti mėlyni marškiniai – ne aukšta, italų vyrų mėgstama, kartais net trimis sagutėmis susegama apykakle, o paprasti, užsegti viena saga, britiško stiliaus.
Profesoriški akiniai – visiškai nemadingi –nei pailgintais rėmeliais, nei apvaliais stiklais, beveik nepastebimi ant premjero veido.
Lėtas kalbėjimas, beveik jokios gestikuliacijos. Labai mažai mimikos. Santūri šypsena, tačiau balsas – tvirtas, nesuabejotum – tai savimi pasitikintis, lengvai nepažeidžiamas žmogus.
Prisimenu kasryt į Milano „Piazza Affari“ – (it. Verslo aikštė) įkurdintą Milano biržą , skubančius įvairaus amžiaus vyrus formaliais kostiumais – taip, M.Monti – vienas iš jų.
Vienintelė naujojo Italijos premjero puošmena – auksinis šveicariškas laikrodis – „Longines“ arba „Eberhard“ – taip pat nešiojamas be itališko pasipūtimo. Šviesiai rudas to paties atspalvio siūlėmis persiūtas dirželis – suveržtas ne riešo vietoje, o šiek tiek žemiau. S.Berlusconi savo laikrodžio kilmę būtų pranešęs seniai, o M.Monti šito neatskleis niekada. Italijos gelbėtojas toks nepanašus savo išore į moterų numėlytinį Silvio Berlusconį, jog beveik norisi patikėti: Italija bus išgelbėta.