Moteris dėkoja genams, kad gali džiaugtis dailia figūra, bet nebijo prisipažinti, kad jos gyvenime būta ir kitokių periodų. „Neslėpsiu, kadaise buvau išties stambi. Prieš antrąjį nėštumą svėriau 49 kilogramus, o kai pagimdžiau, svoris sustojo ties 75. Labai nesmagiai jaučiausi, todėl sugalvojau savo lieknėjimo būdų. Visų pirma, nevalgau pusryčių ir pasisakau prieš bet kokias dietas. Mano grožio paslaptis labai paprasta – tiesiog nuolat primenu sau, kad reikia mažiau valgyti. Kai nepersivalgai, gali ir cepelinais su grietine pasimėgauti“, - teigia I.Marozienė.
Ponios Irenos svoris jau seniai nekinta, tačiau ilgesnių kelionių metu moteris priauga porą kilogramų, bet taip pat greitai stengiasi jų ir nusikratyti: „Kalti viešbučiuose siūlomi pusryčiai. Mano organizmas prie jų nepripratęs, todėl sureaguoja kaupdamas nereikalingus riebaliukus“.
I.Marozienė nemano, kad lietuviški patiekalai nesiderina su liekna figūra. Moteris tikina, kad lietuviai daro klaidų ne gamindami maistą, bet švenčių metu nepakildami nuo užstalės ir per mažai judėdami. „Tiesą sakant, aš ir pati nemėgstu sportuoti. Ypač niekada nesupratau tų, kurie valandų valandas prakaituoja sporto salėje. Matyt, aš jau ir nebepradėsiu ten lankytis“, - teigė moteris ir pridūrė, kad vienintelė jai maloni mankšta – pasiplaukiojimas savo namuose įrengtame baseine.
Verslininkė nepamiršta ir mėnesinio vizito pas kosmetologę, masažistą, bei porą kartų per mėnesį užsuka pasidaryti manikiūro bei pedikiūro. Apranga – taip pat svarbi. Ponia Irena skrupulingai derina spalvas ir aksesuarus, tačiau susiruošti į vakarėlį sugeba per penkiolika minučių. „Gyvenimas to išmokė. Visada sunkiai ir daug dirbau, niekada neturėjau keleto valandų suknelių matavimuisi. Iš to įpročio ir dabar gyvenu paskubomis“, - teigė I.Marozienė.