Dabar Lavija suka galvą dėl kailinių – svarsto, kokie jai tiktų ir kur galėtų įsigyti ne už kosminę kainą.
„Man žiemą šalta, todėl ir panorau kailinių. Turiu kailinę liemenę, iš kurios vėsiomis dienomis retokai išlendu. Smagūs, nedidukai, modernūs kailinukai man tiktų. Kad ir kaip neekologiškai tai skamba, rinkčiausi natūralų kailį”, – svarstė L.Šurnaitė-Kairienė.
Lavijos svajonėse – sportinio kirpimo neilgi kailinukai. Moteris rinktųsi juodos, rusvos ar pilkos spalvos drabužį, jos tikrai nesuviliotų dažytas rūbas. Ji abejinga besiplaikstantiems skvernams, įmantrioms rankovėms ar žemę šluojantiems modeliams. „Tik su vaiku eidama į kiemą rinkčiausi ne kailinius, o pūkinę striukę”, – teigė beveik dvejų metų sūnų Nojų auginanti motina.
Dešimčių tūkstančių litų apdarui Lavija neleistų. Ji mano, kad drabužis negali būti vertas pusės automobilio kainos. O ir medžiagos nereikėtų daug. Todėl pirkiniui nepagailėtų kokių 5 tūkstančių litų.
Ar negalėtų šio noro pakuždėti vyrui?
„Tikrai nesiaikštysiu ir neverksiu, kad Daumantas nupirktų man kailinius. Jei vyras matytų, kad beprotiškai jų noriu, manau, įteiktų man tokią dovaną”, – juokėsi L.Šurnaitė-Kairienė.
Lavija, kaip ir kiekviena moteris, turi mažų silpnybių. Jai gražu įdomūs batai, nors manijos juos kaupti laidų vedėja neturi. Drabužiams ji taip pat abejinga.
„Mane labai traukia įvairūs aksesuarai, pirmiausia – laikrodžiai. Jo naujo galiu norėti kas pusmetį. Kaskart – vis įdomesnio, galbūt – brangesnio.
Taip pat dievinu kvepalus. Nelaikau savęs kolekcininke, lentynos mano namuose nelūžta nuo skirtingų buteliukų, kurie kas rytą krinta tarsi iš dangaus, tačiau privalau turėti ne vienus ir ne dvejus kvepalus”, – šypsojosi pašnekovė.