Paskui pradeda vardinti gaminius, kuriuos daugelis eilinių mirtingųjų
mato tik prabangių parduotuvių lentynose: „Dior“, „Chanel“, „Bulgari“,„Prada“, „Dolce and Gabbana“.
Prancūzas teigia, kad prabangaus gyvenimo požymis - tai visų
pirma garsių bendrovių ir dizainerių prekiniai ženklai. Abejoti jo
žodžiais nevalia: tradicijomis garsėjančio Berlyno „Kadewe“ („Kaufhaus
des Westens“) prekybos centro vadovas P.Wagneris geriau nei bet kas
Vokietijoje išmano temą „Prabanga“.
„Karstadt“ koncernui priklausančio 60 tūkstančių kvadratinių metrų
prekybos centro „Kadewe“ salėse nebėra gaminių su niekam nežinomais
prekiniais ženklais ir nuolaidomis.
Kone 40 milijonų eurų koncernas investavo tam, kad „Kadewe“ taptų vienu
didžiausių Europos prabangos šventovių, prilygstančių Londono „Harrods“
ar Paryžiaus „Galerie Lafayette“.
P.Wagneriui ir jo bendradarbiams tenka nuolat sukti galvas dėl naujų
koncepcijų ir akcijų tam, kad į savo prabangių prekių pasaulį
prisiviliotų kuo daugiau pirkėjų.
„Kadewe“ vadovas, jo pavaldiniai siekia ir eilinius vartotojus sugundyti
prabangiais gaminiais.
Pasak P.Wagnerio, anksčiau vokiečiai neigiamai vertino prabangą, bet
dabar jų požiūris keičiasi.
„Kadewe“ vadovas pastebėjo, kad itin paklausūs yra aksesuarai,
bylojantys apie prabangų gyvenimo būdą: rašikliai ir garsių dizainerių
ar kosmetikos koncernų kvepalai.
Kas yra prabanga?
Į šį klausimą visi atsakys skirtingai.
Kada laikrodis yra prabangos objektas?
Juk esama kelis eurus kainuojančių egzempliorių, kurie atlieka savo
paskirtį. Ar dėl to madingas „Swatch“, kuris kainuoja 70 eurų, jau
prabanga?
O gal prabangiu reikia laikyti vandeniui nelaidų, tūkstančio eurų vertės
nardytojų laikrodį? Kaip tuomet vertinti klasikinį auksinį „Rolex“ už
20 tūkstančių eurų?
Atsakymai į šiuos klausimus susiję su laikrodžio savininko ir jį
pastebinčio asmens požiūriu. Darbo ieškančiam asmeniui valdininko
nešiojamas „Swatch“ gali atrodyti prabangiu gaminiu, o jo savininkui
- pigia vartojamąja preke.
Keitėsi amžiai, keitėsi ir prabangos samprata. Šeštame dešimtmetyje
prabangos dalykais buvo laikomi skalbimo mašina, televizorius, lengvasis
automobilis. Dabar jos tapo kasdienės buities daiktais.
Apsukrūs rinkodaros vadybininkai sugalvojo prabangių išskirtinių gaminių
ir naujų prekinių ženklų, kuriuos gali įsigyti bet kas, jei jo kišenės
pilnos šlamančiųjų, pavyzdžiui, auksinį, 30 tūkstančių eurų vertės
mobiliojo ryšio telefoną „Vertu“, 6400 eurų kainuojantį „Remy Martin
Cognac“, kurio butelio kakliukas puoštas deimantais. „Rolls Royce“
limuzinai su krėslų atkaltėse išgraviruotais savininko inicialais
piniginę paplonina daugiau nei 350 tūkstančių eurų.
Bet „Aldi“ prekybos tinklo parduotuvėse prancūziško šampano butelį
galima nusipirkti už 12,59 euro, o elegantiškas plokščio ekrano
televizorius „Saturn“ kainuoja 777 eurus.
Visuomenėje įsigali naujas požiūris: prabanga - tai gyvenimo kokybės
ir individualios gerovės vertybės.
Vokietijos rinkodaros specialistai pastebėjo, kad daugeliui tėvynainių
yra kur kas svarbiau mėgautis gyvenimu ir gerai jaustis nei turėti
valdžią ir būti įtakingam.
Konsultacinės įmonės darbuotojas Andreasas Friesas kasmet
šimtus eurų išleidžia kostiumams, marškiniams ir aksesuarams, ant kurių
puikuojasi „Gucci“, „Prada“ ar „Helmut Lang“ prekiniai ženklai. 29-erių
vyras pabrėžia, jog tai nėra susiję su jo socialiniu statusu.
„Nešioju šių markių drabužius, nes jie man patinka, o ne dėl to, kad
stebinčiau kitus. Vilkėdamas jais, jaučiuosi nepaprastai gerai“, -
sako A.Friesas.
Šio vokiečio nepavadinsi snobu. A.Friesas gali apsitempti ir pigius
džinsus, bet juos susiveržia „Prada“ diržu.
Garsių prekinių ženklų drabužiai ir daiktai padeda jam pakilti virš
pilkos masės, išsiskirti. Be to, jie aukštesnės kokybės, - dėl to
jų kaina didesnė.
Vokiečių vartotojai skiriasi nuo kitų tautų.
„Japonams ar rusams labiau rūpi gaminio prekinis ženklas: jis turi būti
matomas. Vokiečiai mielai perka gerų markių drabužius, bet geriau, jei
etiketė būtų ant apykaklės“, - sako vadybininkė Inge Vogt.
30 tūkstančių kvadratinių metrų dydžio Miuncheno oro uosto prekybos
centre, kuriame dirba I.Vogt, akys raibsta nuo prabangių prekių.
Vadybininkė žino paklausiausias italų, prancūzų, kinų, japonų ir rusų
prekes.
Kas mėnesį rusai nuperka 10-15 mobiliųjų telefonų „Vertu“ (30 tūkst.
eurų) ir 3-4 butelius deimantais nusagstytų „Remy Martin Cognac“
(6400 eurų). Žinoma, moka grynais.
I.Vogt teigimu, prabangios prekės Vokietijoje kainuoja kur kas pigiau.
Prabanga - tai ne tik materialūs dalykai. Vis daugiau žmonių atostogų
metu pageidauja išskirtinių gyvenimo sąlygų ir prabangos.
Per praėjusius penkerius metus optikos specialistas Christianas
Leidmannas poilsiui išleido 60 tūkstančių eurų.
46 metų amerikietis Rickas Mulliganas beveik 30 metų atostogauja
Vokietijoje. Jis apsistoja 90 kvadratinių metrų bute, už kurio nuomą
moka 2200 eurų - 24 eurus už kvadratinį metrą. Amerikietis trokšta pro
būsto langus gėrėtis Kelno katedra. Šis vaizdas R.Mulliganui -
prabanga.
Pateikiame keletą ekspertų nustatytų prabangos prekių:
Kosmetika ir kvepalai
1. „Chanel“
2. G.Armani
3. Ch.Dioro
4. Yves'o Saint Laurent'o
5. Estee Lauder
Laikrodžiai
1. „Omega“
2. „Cartier“
3. „Glashutte“
4. „Rolex“
5. „Lange and Sohne“
Šampanas
1. „Moet and Chandon“
2. „Veuve Clicquot“
3. „Jacquart“
4. „Pommery“
5. „Heidsieck and Co“.
Poilsio vietos
1. Maljorka (6 žvaigždučių viešbutis su sveikatingumo centru„Mardavall“)
2. Kreta
3. Jungtiniai Arabų Emyratai
4. Maldyvai
5. Singapūras
Viešbučiai
1. „Adlon“ (Berlynas)
4. „Kempinski“