Grožio kultas, tobulas kūnas ir gera sveikata visada buvo, yra ir, greičiausiai bus žmonėms aktuali tema. Todėl ir ieškoma visokių įmantrių, kaip sulieknėti.
Antsvorį lemia daugybė priežasčių. Viena iš jų, apie kurią mažai kalbama – tai valios stoka.
Todėl konkreti dieta įstato žmogų į rėmus ir neduoda jam nusižengti, nes viskas aišku ir konkretu - nurodyta kiek, ką ir per kokį laiko tarpą derėtų suvalgyti. Kitaip efekto nebus.
Kaip minėjau, pasiektas rezultatas reikalauja valios pastangų. Dargi prie patiriamo diskomforto prisideda tam tikras monotoniškumas – turime pasiektą rezultatą, tačiau jaučiamės lyg sugrįžtant namo po ilgos kelionės. Lyg ir pailsėjai, tačiau kelias atgal kiek nuvargina.
Todėl natūralu, kad specialistai į tai kreipia dėmesį. Jie suvokia, kad po vienos dietos ateis laikas ir kitai. Gyvenimas juk tęsiasi, o tie kopūstai ilgainiui taip atsibosta. Nuo vienos rūšies maisto, pavyzdžiui, nuo baltymų pertekliaus sutrinka kepenų veikla, o skysčių gėrimas po kiek laiko verčia vemti.
Taigi, dieta yra veiksmingas, bet trumpalaikis būdas numesti svorio. Būtent dėl to dietos populiarios tarp „žvaigždžių“, nes jų laikomasi prieš kažkokią svarbią ceremoniją arba po gimdymo.
Svarbų vaidmenį vaidina ir rinkodaros stebuklingų dietų išradėjų sugebėjimai. Pasitelkiant televizijos suformuotas ir dažnai anapus ekranų šmirinėjančias „žvaigždes“, formuojamas vienintelio ir nepakartojamo produkto įvaizdis.
Pasitelkus šiuolaikinių medijų priemones, kuriamos legendos ir gaudomi naivuoliai, tikintys tokiais triukais lyg panacėja. Prisiminkime, kokį rezultatą pateikia „magiškų dietų specialistai“: didžiuliai apatiniai prieš ir po, 200 cm pilvo apimtis prieš ir 100 cm dabar, kibiras ar net du kibirai lašinių ir panašiai. Be abejo, yra vienetai entuziastų, kuriems pavyko numesti ir išlaikyti svorį. Bet pasitikėti tokiais rezultatais, panašu, tas pats, kaip ir svajoti laimėti „aukso puodą“.
Ar maitinimosi būdas, kai atsisakoma didelė dalis raciono, nekenkia sveikatai? Sveikatai kenkia nesubalansuota mityba, kai, pavyzdžiui, apskritai atsisakoma riebalų, baltymų ar angliavandenių. Sutrinka medžiagų apykaita, organizmas negauna pakankamo kiekio reikalingų medžiagų. Tada jau laukia liūdnos pasekmės, kurios neretai būna nesugrįžtamos, ypač jauname amžiuje, kai organizmas vystosi ir auga. Tačiau palaipsniui mažinti patiekalų dydį yra veiksminga.
Esu pastebėjusi, kad ypač populiariomis tampa tokios dietos, kur nereikia praleisti daugybės laiko gaminant, apsipirkinėjant ar galvojant apie baltymų, riebalų ir angliavandenių santykį. Tuomet pasirenkamas pats paprasčiausias kelias – į pilvą tris paras grūdami grikiai ar geriamos vien sultys.
Taigi, laiko stoka dažniausiai žmogų priverčia rinktis „mono“ dietas. O visai be reikalo.