Verslininkės Ingos Budrienės, parlamentarės Dalios Teišerskytės ir stilistės Genutės Žalienės, sutikus jas dėvėtų drabužių parduotuvėse, raudonis skruostų neišmuša. Jos ima pavyzdį iš užsienio garsenybių, kurios savo drabužinę papildo ne tik šilkinėmis mados namų „Gucci“ suknelėmis, bet ir dailiais apdarais iš „antrų rankų“. Argi ne šaunu įsigyti gražų daiktą už nedidelę kainą? Tam pritaria ir pinigų stygiumi nesiskundžiančios moterys.
Kaunietė verslininkė I. Budrienė pirmą kartą dėvėtų drabužių salone apsilankė visai neseniai – šių metų vasario mėnesį. Moteris nusprendė, kad vykdama į Vilniuje rengiamą labdaringą Vienos pokylį ji pasipuoš jau kartą kažkieno vilkėta vakarine suknele.
„Esu Vienos pokylio Vilniuje ambasadorė. Pasirinkusi ne prabangią dizainerio kurtą suknelę norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad Vienos pokylis yra labdaringas renginys. Draugės manęs klausė, kodėl aš, tokia ponia, pirkau dėvėtą suknelę. Tačiau kam leisti tūkstančius litų už drabužį, jeigu tuos pinigus gali paaukoti kilniam tikslui?“ – sakė I. Budrienė.
Kauno ponia už raudoną žemę šluojančią suknelę dėvėtų drabužių parduotuvėje sumokėjo 120 litų. Dar kelias dešimtis litų I. Budrienei kainavo suknelės taisymas – vienu dydžiu ji moteriai buvo per didelė. Verslininkė tikino, kad Vienos pokylyje pasipuošusi dėvėta suknele ji jautėsi ne ką mažiau pakylėtai nei vilkėdama dizainerio kurta suknele. Už puikią išvaizdą vakaro svečiai negailėjo moteriai komplimentų.
I. Budrienė pasakojo, kad užsukus į Kaune esančią dėvėtų drabužių parduotuvę į ją susmigo daugelio lankytojų žvilgsniai. Žmonės stebėjosi, ką turtinga verslininkė gali veikti pigių drabužių salone. Norėdama ramiai pasižvalgyti po parduotuvę ponia Inga į ją sugrįžo vakarop, kai sumažėjo smalsių ir į ją spoksančių lankytojų.
„Man visai ne gėda pripažinti, kad apsilankiau dėvėtų drabužių parduotuvėje. Ir žmonėms, turintiems nuosavą verslą, Lietuvoje pinigai iš dangaus nebyra. Nesu tokia turtinga, kad kiekvieną savaitę įsigyčiau po prabangią vardinę suknelę, – kalbėjo I. Budrienė. – Dėvėtų drabužių parduotuvėse yra labai geros kokybės prekių, tačiau mūsų šalyje žmonės vis dar skeptiškai žiūri į tokias parduotuves. Ir visai be reikalo. Užsienio įžymybės puikiai derina prabangią prekę su pigia. Net nemąstydama ir dar kartą užsivilkčiau dėvėtą suknelę.“
Seimo narė Dalia Teišerskytė kiekvieną pirmadienį grįždama iš darbo užsuka į savo pamėgtą dėvėtų drabužių parduotuvę. Juolab kad ji – visai šalia parlamentarės namų. D. Teišerskytė sakė, kad retai kada apsilankiusi dėvėtų drabužių parduotuvėje ji grįžta tuščiomis – bent kokį mielą niekutį visuomet atranda.
„Dėvėtų drabužių parduotuvėje yra ir patalynės, užuolaidų, staltiesių, avalynės bei papuošalų. Mano sodyboje apstu daiktų, kurie pirkti dėvėtų drabužių salone. Tokios parduotuvės man labai didelė parama, nes savo lėšomis turiu leisti knygas, remiu kelias labdaros organizacijas“, – kalbėjo D. Teišerskytė.
Parlamentarė sakė, kad eidama į teatrą ar į koncertą apsirengia tai, kas tuo metu kabo jos spintoje. Ar tai – suknelė iš dėvėtų drabužių parduotuvės, ar garsaus prekinio ženklo sijonas, poniai Daliai visiškai nerūpi. Svarbu, kad gražiai su juo atrodytų.
Praėjusių metų rudenį D. Teišerskytė apsilankė Rusijos dizainerio Valentino Judaškino aukštosios mados kolekcijos pristatyme Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Seimo narė pasipuošė juodos spalvos drabužių ansambliu, o prie jo priderino nedidelę lakuotą rankinę, pirktą dėvėtų drabužių salone už 12 litų. „Labai graži rankinė, su ja ne kartą pasirodžiau viešumoje, – atvirai ir be jokios gėdos jausmo pasakojo Seimo narė. – Lietuviai turi keisti požiūrį į dėvėtų drabužių parduotuves, juk ten eini ne vogti, o apsipirkti.“
Stilistė, žurnalistė ir kompanijos „KristiAna“ viešųjų ryšių atstovė Genutė Žalienė iš aplinkinių išsiskiria netikėtais drabužių deriniais. Sodriai raudonos lūpos, žali bateliai, geltona suknelė ir mėlyna skrybėlaitė – taip apsirengusią G. Žalienę sutiksi žingsniuojančią paprastą dieną sostinės senamiesčio gatvelėmis. Jauna moteris ne kartą sakė, kad aklai neseka naujausių mados tendencijų, rengiasi taip, kaip tądien šauna į galvą.
„Dažniausiai drabužių ir avalynės įsigyju netikėtai, tiesiog eidama pro šalį užsuku į vieną ar kitą drabužių parduotuvę. Netoliese pamačiusi dėvėtų drabužių saloną susigundau apsilankyti ir ten. Tokių parduotuvių nevengiu ir nemanau, kad taip daryti yra gėda. Gražių drabužių juose netrūksta“, – pasakojo G. Žalienė.
Moteris sakė, kad anksčiau, kai Lietuvoje nebuvo didelio drabužių pasirinkimo, dėvėtų drabužių salonai buvo tikras išsigelbėjimas tautiečiams. Juose buvo galima rasti tokių prekės ženklų drabužių, kurių mūsų šalies prekybos centruose dar nebuvo galima gauti.
„Dėvėtų drabužių parduotuvės tinkama vieta apsipirkti tiems, kurie mėgsta dažnai keisti savo garderobą. Štai, visai neseniai už 10 litų nusipirkau dailų baltą megztinį su rusvais burbulais. Juo pasipuošiau eidama į naujos kosmetikos pristatymą, – prisiminė G. Žalienė. – Man labai patinka vintažinis stilius, o dėvėtų drabužių parduotuvėse nemažas tokio stiliaus drabužėlių pasirinkimas. Pamatau ką nors gražaus – ir čiumpu.“