Daugeliui J.Valančiūno gerbėjų buvo netikėta, kad jo barzda užkliuvo R.Kurtinaičiui. „Man neramu, kad jis pradėjo nešioti barzdą. Man atrodo, kad tuo jis krypsta nuo krepšinio į platesnį gyvenimą, o tai ne visada yra gerai krepšiniui”, – rėžė „Chimki” komandos treneris.
J.Valančiūną pastaba privertė nusišypsoti. „Tai yra mano stilius. Kad ir kaip atrodytum, žaisti gali ir geriau, ir blogiau”, – į kritiką atsakė Jonas.
Tačiau jau kitose rungtynėse J.Valančiūnas pasirodė nusiskutęs ir kol kas nebeplanuoja auginti barzdos.
„Viskas, barzdos nebėra ir nebebus”, – šypsojosi krepšininkas.
Kai kurie krepšininkai tiki prietaru, kad skustis barzdą ar kirptis nagus prieš svarbias rungtynes – blogas ženklas. Mat eidama siekti pergalės komanda neturėtų rūpintis savo išvaizda.
„Apie šį prietarą nežinau, reikės paklausti kitų komandos draugų. Jeigu sportininkai taip sako, jie nemeluoja. Kai nusiskuti, per rungtynes suprakaituoji ir tai dirgina veidą, perši. Aš nesiskusdavau tik dėl šios priežasties”, – „Stiliui” paaiškino J.Valančiūnas.
O R.Kurtinaitis prisimena įvairių sportinių prietarų. Nuvykęs į Seulo olimpines žaidynes 1988-aisiais po pirmųjų jugoslavams praloštų rungtynių lietuvis komandos draugams pažadėjo, kad sės su jais prie vaišių stalo, jei laimės kitą mačą.
Jam buvo nesvarbu, kad tuo metu jau dvejus metus buvo neragavęs nė lašo alkoholio. Tuomet pažadą teko tesėti.
„Valdemaras Chomičius nesiskuto barzdos, Kelno futbolo klubas į stadioną vežėsi gyvą ožį, o rusų gimnastai – Kūlverstuką. Tačiau kai tokie prietarai galioja per ilgai, jie praranda žavesį.
Kiekvienas nori būti išskirtinis. Daugybė pilkų žmonių neturi kaip atkreipti į save dėmesį, todėl ir eksperimentuoja su išvaizda. Tačiau J.Valančiūnas nieko neturi daryti, kad būtų išskirtinis.
Jis turi talentą ir į jį jaunimas lygiuojasi. Šio krepšininko laukia didinga karjera, kaip ir A.Sabonio. O Arvydas tikrai negalvojo, ar jam auginti barzdą”, – apie buvusį komandos draugą kalbėjo R.Kurtinaitis.
„Chimki” treneris domisi mada ir žino, kas atrodo stilinga jaunimui. Tačiau jis mano, kad profesionalūs sportininkai neturėtų daug dėmesio skirti savo išvaizdai.
„Ir Tanoka Beardas daugiau laiko skirdavo savo kasytėms nei krepšiniui. Ir latviai, pamenu, prieš rungtynes stovėdavo prie veidrodžio ir raišiodavosi savo ilgus plaukus gumelėmis.
Kur kas naudingiau komandai būtų, jei prie veidrodžio sugaištą laiką krepšininkai praleistų kitaip. Žinau, apie ką kalbu”, – patikino pašnekovas.
Jaunystėje R.Kurtinaitis ir pats turėjo ūsus. Tuomet buvo tokia mada, ūsuoti buvo ir A.Sabonis, ir V.Chomičius.
„Savo ūsų nelyginu su Jono barzda. Dvidešimtmečiams barzdos dar neauga, tai tik imitacija.
Vyras turi atrodyti vyriškai, o ne kaip mergaitė, įsispraudusi į „Giorgio Armani” keliais dydžiais per mažus džinsus. Jei būčiau moteris, man nepatiktų tokio stiliaus vyrai.
Tačiau pasaulis keičiasi, dabar viskas liberalizuota, ir vyrai vyrams patinka”, – šypsojosi Rimas.
Jis J.Valančiūnui, kurį yra treniravęs, linki ir toliau būti „geru vaikiu” ir nešvaistyti laiko nereikalingiems dalykams. Treneriui nerimą kelia ne tik krepšininko barzda, bet ir aikštėje gaunamos techninės pražangos, ginčai su teisėjais.
„Taip elgtis jis galbūt galėtų po dešimties metų, nors štai A.Sabonis iki 40-ies neleisdavo sau tokių dalykų. Visi žino, ką reiškia žvaigždžių liga, tačiau aš Jonui – protingam ir gerai išauklėtam jaunuoliui – linkiu visa ko geriausia, todėl ir atkreipiu į tai dėmesį”, – kalbėjo R.Kurtinaitis.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.