Stilistas šiam vakarui ruošėsi daugybę dienų ir naktų. Teko pasiūti sukneles tokioms kino legendoms kaip Vaiva Mainelytė ir Nelė Savičenko, aprengti renginio vedėjus bei tą vakarą koncertavusius dainininkus.
Kas nustebino, atrodytų, visko mačiusį stilistą, ne vienerius metus rengiantį scenos žvaigždes ir kitas garsias Lietuvos moteris? „Greitai išpopuliarėjusios scenos žvaigždutės leidžia sau gerokai per daug – drįsta po kelias valandas vėluoti, kai tuo tarpu visa komanda jų laukia.
Šitie žmonės, nors ir pasiekę aktorinių aukštumų, yra paprasti, nuoširdūs ir gerbiantys kitų laiką. Neišgirdau jokių pretenzijų, manimi visiškai pasitikėjo ir leido dirbti savo darbą. Be to, niekas niekur nevėlavo“, - sako K. Rimdžius.
Visus užkulisius tą vakarą išnarstęs stilistas patikina, kad iškilmingos šventės aprangos kodo paisė visi svečiai, todėl kritikos kirčiais jis negali nulinčiuoti nė vieno: „Buvo matyti, kad žmonės patys sau pasidarė šventę. Man patiko, kad nebuvo vis madingesniais tampančių stiliaus akibrokštų. Paskutiniu metu spaudoje ypač dažnai liaupsinamos merginos, kurių pavardžių aš neminėsiu, ir vadinamos stiliaus ikonomis, mano nuomone yra visai nestilingos“.
Švente patenkintas stilistas vis tik liko nustebęs, kad kai kurie svečiai, nieko bendro neturintys su kinu ir apdovanojimais, atėjo į šventę išsipustę labiau nei apdovanotieji: „Jei tai nėra tavo šventė, o atėjai pagerbti kitų, nebūtina dėtis žemę šluojančios suknios. Užtektų ir kuklios kokteilinės suknelės“.
Kęstas smerkia nuolatinius bandymus kiekvieną vakarėlį įsprausti į griežtus aprangos kodo rėmus, o jam praūžus kritikuoti tuos svečius, kurie išdrįso apsirengti kitaip. „Mes kartais per daug sau leidžiame kritikuoti kito žmogaus aprangą. Aš manau, kad Lietuvoje yra tik kelios vietos, kuriose ilga suknelė ir juodas kostiumas yra būtini ar bent jau tinkamai žiūrisi – tai galėtų būti, pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinis dramos teatras ar Rotušė.
Tačiau man būna labai juokinga, kai eilinio baro ar klubo vakarėlio kvietime randu užrašą „vakarinė apranga“. O paskui pažeriama kritikos strėlių tiems, kas to nesilaikė. O kodėl jie turi laikytis?
Be to, aš laikausi nuomonės, kad nebūtina kiekvieną kartą einant į renginį, kuriame nurodytas vakarinės aprangos kodas, pirkti prabangios suknelės. Nieko baisaus apsirengti tai, ką turite spintoje. Galų gale natūralu, jog ne kiekvienas gali sau leisti kaskart pirkti naują drabužį“, - teigia Kęstas.
Stilistas neabejoja, kad moterys praleidžia valandų valandas besiruošdamos vakarėliui dar ir dėl to, kad rūpintis savimi joms – malonus užsiėmimas: „Ypač toms, kurios gali sau leisti profesionalų paslaugas. Nejaugi nemalonu, kai tavimi visą dieną kažkas rūpinasi – šukuoja plaukus, daro makiažą, aprengia. Bent tomis retomis progomis gali pasijausti ypatingai“.