Visos trys moterys yra geros bičiulės, o jų keliai susikirto Vilniaus Dailės akademijoje: A. Kuzmickaitė buvo R. Maldutienės ir J. Talaikytės studentė. Dizainerės pasakojo, kad idėja susiburti bendram projektui gimė seniai ir spontaniškai. Sumąsčiusios kaip suburti praeitį su dabartimi jos ėmėsi įgyvendinti savo idėjas. Iš viso buvo pristatyta keturiolika modelių: septyni J. Talaikytės, penki A. Kuzmickaitės ir du R. Maldutienės.
Dizainerė ir dėstytoja J. Talaikytė sakė, kad Barbora Radvilaitė jai – moteriškumo simbolis, moters idealas: „Ji man viena gražiausių moterų. Nors niekas negali tiksliai pasakyti kaip ji atrodė, menininkams tai bus puiki proga pažiūrėjus mūsų kolekciją interpretuoti ją savaip. Pristatydami šią kolekciją šokinėjome per amžius: išvysite Barborą nuo renesanso laikų iki XXI a. futurizmo“.
J. Talaikytės Barbora Radvilaitė, kaip ji pati sako – Barbora iš bobutės skrynios, norinti būti išdidi kaimietė, tačiau kartu ir trapi kaip porcelianinė lėlė.
Projekto bendraautorė R. Maldutienė tikino, kad kostiumai sukurti pagal Barboros Radvilaitės tikrus atvaizdus, kurie yra išlikę nuo XVI a. Dizainerės kurtuose kostiumuose atsispindi Barboros Radvilaitės gyvenimas: negimęs kūdikis, keliai, kuriais ji vaikščiojo, meilė, aistra, karas ir gedulas.
A. Kuzmickaitės pirmi du kostiumai yra inspiruoti Barboros kostiumo iš Jaunimo teatre rodyto spektaklio „Žygimantas ir Barbora“. Tai teatrališki ir stilizuoti modeliai įkvėpti renesanso epochos.
„Didžiausias akcentas – forma. Kostiumus padėjo kurti teatro siuvėjos. Techniškai įgyvendinti juos trunka ilgiau nei paprastus drabužius. Istoriniams kostiumams naudojau renesanso epochai būdingas medžiagas, daugiausia aksomą, o šiuolaikiniams rūbams – neoninių spalvų tiulį“, - pasakojo A. Kuzmickaitė.