„Ponas Zenonas”, „Ponia Vanda”, „Raudonmedžio rojus”, „Veidrodis”, „Laisvė”, „Esu tas, kas esu”, „Pažadas”, „E.K.”, „Nakties karalienė”, „Penktos valandos traukinys”, „Operacinė ir konjakas”. Šiais ir kitais pavadinimais penkiolika kvepalų kūrimo menu besidominčių moterų pakrikštijo iš eterinių aliejų pačių pagamintus kaunietiškus kvapus.
Projekto iniciatorių Daivos Mikuckaitės ir Ingridos Karalavičienės teigimu, tiktai dalis sukurtų kvapų skirti kvepintis.
Kiti atskleidžia tai, kuo kvepėjo laikinosios sostinės aukštuomenės namai, įstaigų kabinetai, ligoninių operacinės, restoranai, kavinės, parduotuvių lentynos.
„Jauniems kauniečiams šie kvapai leidžia geriau pažinti Kauno istoriją, vyresniems sukelia ilgesingus prisiminimus”, – kalbėjo kvepalų kūrėjos.
Kurdamos kvepalus autorės kelis mėnesius lankėsi miesto muziejuose ir uostinėjo ten saugomus baldus, užuolaidas, knygas.
Skaitydamos linksmas ir graudžias Kauno istorijas jos daug laiko praleido bibliotekoje. Daug vertingų žinių kūrėjoms suteikė muziejininkai, papasakoję tai, ko tikriausiai neįmanoma rasti jokiose knygose. Jie vaizdžiai atskleidė tuo metu Kaune gyvavusias tradicijas, aukštuomenės madas, atskirų asmenybių įpročius.
Kvepalų kūrėjas ypač domino ir tai, kuo tarpukariu dvelkė Kauno damos ir jų kavalieriai.
„Daugelis miestiečių vaikėsi prancūziškų madų ir kvepinosi iš Paryžiaus atvežtais kvepalais.
Tačiau buvo vertinami ir daugiau nei dešimtyje Kauno muilo ir parfumerijos fabrikų gaminami aromatai. Pamėginome atkurti kai kurių jų receptus”, – pasakojo D.Mikuckaitė.
Kvapų žinovė sakė, kad didžiojoje dalyje kvepalų dominuoja tarpukariu itin mėgtų gėlių kvapai. Beveik visų jų pagrindą sudaro rožių, jazminų, alyvų ar vetiverijų substancijos. Kiekvieni kvepalai prisodrinti daugybe kitų eterinių aliejų.