– Save vadinate stiliste?
– Buvau ja prieš 8 metus, man labiau patinka kurti, o ne kombinuoti svetimus daiktus.
– Nuo ko prasidėjo jūsų pomėgis kurti drabužius moterims ir vaikams?
– Kai mama kviesdavo mane namo, liepdama greitai bėgti iš kiemo persirengti, nes blogai suderinau drabužius. Galvojau, koks mamai skirtumas, su kokiais marškinėliais išėjau? Nors skambėjo keistai – tai buvo kažkodėl labai svarbu, negalėjau nepaklusti.
– Kas įkvepia jūsų pačios rengimosi stilių?
– Mados istorija ir asmenybės.
– Kuri Lietuvos moteris gali būti laikoma stiliaus etalonu?
– Verslininkė Jūratė Skrudupaitė.
– Pažįstate daugumą lietuviškų žvaigždžių. Kurios jų įnoringiausios, o kas pasitiki jumis besąlygiškai?
– Maloniausiai buvo dirbti su Rūta Mikelevičiūte, Inga Stumbriene, Agne Jagelavičiūte, Jurga Šeduikyte. O su grupės „69 danguje“ narėmis yra sunkiau... Neįmanoma net visų išmatuoti, dvi ateina, o kitos vis laiko neranda – taip ir siuvi iš intuicijos.
– Kokia yra šių dienų vakarėlių mada?
– Į restorano atidarymą reikėtų ateiti su kokteiline suknele ir avėti aukštakulniais, o ne su guminiais batais ir megzta kepure, bet realiai ateinama visaip.
– Kas yra „glamūras“?
– „Gliancinė“ mada, žurnalų propaguojamas įvaizdis, dažniausiai brangūs ir labai brangūs daiktai, išvaizda be trūkumų, plastinė chirurgija ir naujausi automobiliai.
– Kas yra provincialumas?
– Baimė išeiti iš savo ribų, nesuprasti, kad reikia daug atiduoti, norint kažką gauti, bijoti būti kitokiu ir veikti kitaip, dar pastoviai rūpintis, ką apie tave pagalvos kiti.
– Svarbiausias šiuolaikinės mados akcentas?
– Net ir pažangiausių firmų – atrodyti blyškiau, vargingiau, negu yra iš tikrųjų, tačiau lupti už šiuos daiktus pašėlusius pinigus. Tai – tarsi kitokia prabanga, leisti sau turėti mažiau ir tuo didžiuotis , vadinamasis „antiglamūras“.
– Pateikite konkrečius drabužių derinius, kuo skiriasi masinė ir elitinė mada?
– Masinė – džinsai ir marškinėliai, elitinė – suknelė ir bateliai.
– Kaip manote, ar lietuvių gatvės madoje daugiau rusiško ar europietiško puošnumo?
– Manau, europietiško, o ypač, dabar madingo ekologiško stiliaus atstovų. Platūs, maišo formos, grubių faktūrų, natūralių pluoštų drabužiai, kabančios kelnės, nepasidažę veidai ir suvelti plaukai.
– Kaip manote, ar gali lietuvių modeliuotojai konkuruoti su Vakarų modeliuotojais?
– Taip, tik struktūrizuoti savo tikslus, apsispręsti dėl kainų ir potencialių pirkėjų segmento, kurti kolekcijas du kartus per metus, pristatinėjant metus į priekį, atrasti sau patogią gamybos formą, rasti audinių teikėjus. Mums sunku, nes mes dirbame vieni, be komandos ir be investitorių – tik toks skirtumas.
– Kaip vertinate lietuvių dizainerių kūrybą?
– Žaviuosi ir stebiu.
– Įdegis – snobizmo forma, prastas skonis ar madingas požymis?
– Nemanau, kad jis dar madingas. Merginos po soliariumų atrodo, kaip išlikę dinozaurai, bet jai tai įdegis po Maldyvų – puiku. Apskritai, norint būti rudoms, stilingiau rinktis kokybiškas savaiminio įdegio priemones, pavyzdžiui, „Lancaster“.
– Ko daugiau jūsų kuriamoje madoje – meno ar verslo?
– Balansuoju kaip galiu. Anksčiau buvo vien menas, bet bėgant laikui supranti, kad ir menas turi būti praktiškas, daugkartinio naudojimo.
– Kokių žinių prireikia jūsų darbe labiausiai?
– Praktikos ir polėkio.
– Kiek laisvės jūsų kūryboje?
– Tiek pat, kiek mūsų šalyje.
– Kokie jūsų darbo su klientais principai?
– Nemeluoti, atlikti darbą sąžiningai ir laiku, niekada nepadaryti jų pajuokos objektais. Man svarbu, kad žmogus pasijustų gražesnis, nei jis apie save galvoja, kad labiau mylėtų ir gerbtų save.
– Jūsų devizas?
– Laimė yra veiklos rezultatas.