Po keletos E. Tatarinovai nebūdingų modelių kaip iš gausybės rago pasipylė permatomo šilko suknelės. Neapsigavau, čia tikrai „Femme Fatales“.
Prieš metus siūliusi moteriai puoštis pižamomis, E. Tatarinova nusprendė šį kartą jas paversti itin moteriškomis. Ir jai tai beveik pavyko. Nuosekliai stebintys E. Tatarinovos darbus gali pastebėti, jog dizainerė per pastaruosius keletą metų patobulėjo. Tiesa, viršutinės dalies kirpimai neišbaigti. Ypač į akis krito kelių suknelių korsetai, krūtinę išryškinantys ne vietoje. Regis, Ella neapskaičiavo, kur randasi moters iškilumai. Nors tų iškilumų dauguma kolekciją pristačiusių modelių ir neturi… Tad galbūt E. Tatarinovai reikėtų pasinaudoti pasauline praktika ir kolekcijos modelius pritaikyti konkrečiai jį pristatančiai manekenei?
Pagirti dizainerę galima už kolekcijos stilistiką. Modelių galvas bei juosmenį E. Tatarinova papuošė medžiaginėmis gėlėmis, kurios suteikė kolekcijai dar daugiau lengvumo ir žaismingumo.
Tiesa, kolekcijos pabaiga pritrenkė. Ir ne dėl to, kad paskutiniuoju modeliu E. Tatarinova pasirinko stulbinančiai atrodančią Astą Valentaitę su „Dior“ stiliaus suknele. Labiausiai suglumino muzika, kuri skambėjo, kai dizainerė ėjo nusilenkti. „Gloria“, „Gloria“, „Gloria“. Biblijoje šiuo žodžiu garbinamos tik Dieviškos būtybės... Nors kai organizuoji renginį Užutrakio dvare, kurio valandos nuoma - 3 tūkst. litų, prieš kolekciją ir po jos vaišini prabangiu „Meunier & Cie“ rožiniu šampanu, „Stiklių“ gamintais užkandžiais, o ausį pamalonina gyvai atliekamos Justės Arlauskaitės-Jazzu dainos, gal ir gali sau leisti būti taip šlovinamai.