Bendrovės „Martini“ pernai surengtoje atrankoje buvo ieškoma naujo reklamos veido. Juo galėjo tapti bet kas, sulaukęs 25 metų ir svajojantis tapti reklamos žvaigžde. Yuri ši galimybė pasirodė itin viliojanti. Atrankos laimėtojas ne tik tapo naujuoju vyru iš reklamos, bet ir savo sąskaitą papildė solidžia suma - 150 tūkst. eurų (517,5 tūkst. litų). Italas užpildė paraišką, laimėtojo atrankas ir įveikė konkurentus iš trisdešimt penkių pasaulio šalių. Galiausiai jam teko viešai pabučiuoti 10 moterų ir visą tai nufilmuoti. Toks buvo kelias į sėkmę, kurią, kaip jis pats sako, tiesiog laimėjo.
Pastaruosius devynerius metus Yuri gyvena Romoje. Iš Šiaurės Italijos miesto Vigevano kilęs jaunas vyras yra baigęs aktorystės studijas. Pastarąjį dešimtmetį italas vaidino įvairiuose spektakliuose, dalyvavo televizijos šou. Atrankos komisijos nariai iškart pastebėjo vyriškio talentą laisvai elgtis prieš auditoriją ir vaizdo kamerą. Tą jis įrodė suvaidinęs vėjavaikišką, dailų ir žavingą plevėsą naujoje „Martini“ reklamos. Ir štai jis - tarptautinė žvaigždė.
- Yuri, „Martini“ atranka vyko su šukiu „Sėkmė slypi požiūryje“ priešaky. Jūs, kaip minėjote, savąją sėkmę, tiesiog laimėtoje. Ši loterija tapo jums tikru iššūkiu?
- Tai yra mano gyvenimo nuotykis. Neslėpsiu, ši reklama tapo man tramplinu - „iššokau“ iš Italijos. Dabar esu žinomas ne tik Romoje. Be to, turiu daug pinigų ir žvaigždės statusą. Savimeilę glosto (juokiasi). Tiesą sakant, džiaugiuosi dėl visko, kas nutiko per pastaruosius septynis mėnesius - nuo tos akimirkos, kai laimėjau atranką. Viskas pasipylė lyg iš dangaus - ir galimybės, ir nuotykiai, ir nežinomybė. Mėgavausi kiekviena akimirka. Tik liūdino dažni skrydžiai, nes paniškai bijau skraidyti. O visa kita veikė kaip energetinis gėrimas.
- Reklamos dėka jūsų vardas nuskambėjo plačiau. O iš kur pažįstamas italams?
- Nesu iš tų, kuriuos atpažįsta gatvėje. Jaunystėje baigiau apskaitos studijas, tačiau gyvenimas tarp skaičių manęs neviliojo. Visuomet norėjau tapti aktoriumi. Esu vaidinęs įvairiuose spektakliuose, televizijos šou, reklamose. Vis dar svajoju sukurti savo vaidmenį. Galbūt šios istorijos dėka man tai pavyks. Sėkmė priklauso nuo požiūrio. Mano požiūris paprastas - man turi pasisekti. Tai savotiška saviįtaiga - privalai save nuteikti ir tau pasiseks. Reklamos kampanijos dėka mano veidas tapo atpažįstamas. Be to, reklama - estetiška, subtili ir klasiška, o vaidmuo - dvilypis.
- Vaidinate du veikėjus - savimi pasitikintį, rizikuoti nebijantį vyruką ir nedrąsiai per kasdienybę žengiantis, vis dėl kažko abejojantį personažą. Koks kasdienybėje esate pats?
- Kažkur per vidurį. Kartais jaučiuosi galintis dėl tikslo padaryti viską, kartais abejoju savo paties sprendimais. Kartais darau tai, kas šauna į galvą. Man irgi retkarčiais pritrūksta pasitikėjimo savimi, bet stengiuosi to viešai nerodyti - esu visuomet besišypsantis italas.
- Atrankos komisiją sužavėjote savo laisve. Minėjote, kad jūsų aistra - teatras. Kada paskutinį sykį stovėjote ant scenos?
- Visai neseniai. Teatro nė už ką nepalikčiau. Jei reikėtų rinktis, nugalėtų scena, o ne filmavimo aikštelė. Kita vertus, darbas su kamera irgi labai įdomus, kūrybingas. Tik teatre suvaidintos akimirkos ištaisyti nepavyks.
- Jūsų biografijoje - įdomus faktas. Esate išleidęs dvi knygas - eilėraščių rinkinį ir apsakymą „Gyvenimas ant kaktuso“. Galbūt turėtumėte ne vaidinti, o rašyti scenarijus?
- Tai tikėtina. Bet kol kas norėčiau pabūti anapus kameros, nes vaidyba mano pašaukimas. Ji verčia mane sunkiai dirbti kiekvieną dieną, kad galėčiau tapti tuo, kuo noriu būti. Noriu eiti toliau, vaidinti kine, pasiekti daugiau, neapsiriboti Italija. Šis reklamos kampanija - tai raktas, sėkmę lemianti priemonė. Prieš metus ramiai gyvenau Romoje ir kūriau savo vaidmenis, o dabar turiu galimybę keliauti, megzti pažintis, įtikinti kitus, kad noriu vaidinti. Netrukus planuoju filmuotis italų juostoje. Įdomių patarimų iš žinomų prodiuserių ir režisierių išgirdau savo viešnagių Los Andžele metu. Tikiuosi, jos padės man priimant sprendimus. Aš nebijau rizikuoti - pakeisti savo gyvenimą gali kiekvienas, tik reikia tam teigiamai nusiteikti.
- Jums, italams, teigiamas nusiteikimas yra lyg privalomas. Esate iš tų, kurie moka džiaugtis gyvenimu?
- Oi, moku. Ir dar kaip. Esu iš tų, kurie pirmiausia pagalvoja „Viskas bus gerai“ ir tik tuomet pradeda veikti. Jei kažko imuosi, privalau padaryti iki galo. Kitaip kam išvis pradėti?
- Reklamose pakeitėte Georgą Clooney. Su juo varžytis tikriausiai neįmanoma. O gal svajojate tapti naujuoju de Niro arba Pačino?
- Norėčiau, tikrai norėčiau! Kokių puikų vaidmenį jie yra sukūrę. Klasika. Jei kada nors mano vardas bus tariamas taip išdidžiai kaip jų, būsiu labai laimingas.
- Italai žymūs ne tik savo mafija. Maisto irgi turite gero. Mokate gaminti? Ir ką, jei tektų, pagamintumėte netikėtai pas jus užklydusiems svečiams?
- „Bolonijos“ makaronus (spaghetti bolonese). Banalu? Užtat kaip skanu. Tipiškas itališkas patiekalas, kurį moka gaminti kiekvieno italo mama. Maniškė išmokė mane savo triukų, kad galėčiau stebinti kitus.
- Italams lipdomos stereotipinės etiketės - esą jie didžiuliai mergišiai ir nepataisomi mamyčiukai. Turite šių bruožų?
- Na, mamą beprotiškai myliu ir gana ilgai gyvenau su šeima. Kasdien kalbu su ja telefonu, papasakoju, kas vyksta mano gyvenime. Meilė mamai nepriklauso nuo tautybės. Tik gal mes prie savųjų prisirišam labiau. O ir mergišiumi savęs pavadinti negalėčiau. Draugės šiuo metu neturiu, nes per darbus namie būnu itin retai. Galbūt šioje srityje man ir vėl nusišypsos sėkmė?
- Šiemet esate vienas iš „Martini Royale Casting“ atrankos komisijos narių. Naująjį prekės ženklo veidą rinksite kartu su avalynės dizaineriu Christianu Louboutinu. Kokia ji turėtų būti?
- Laisva, nevaržoma standartų, jausminga, žavinga. Tokia, į kurią pažvelgęs iškart pamatysi kažką, ko neturi kitos. Tuomet pasidaro aišku, kad kitoms kažko vis pritrūks. Taip pat ir su meilė. Užkabina ir nepaleidžia.