Netrukus prasidės svarbiausia Milano ateinančių metų pavasario – vasaros moterų mados savaitė. O Milanas liko be savo stiliaus ikonos.
Kaip pasaulio mados meka atrodys be šios moters, sunku įsivaizduoti. Savo spalvingu garderobu, kuris tapo iššūkiu Milane skelbiamoms tendencijoms, savo fluorescensinėmis akinančiomis spalvomis ir nenublankstančia ironija Anna Piaggi nuspalvindavo kiekvieną mados savaitę. Be jos neprasidėdavo nė viena prezentacija, neužgesdavo salės šviesos, neįsižiebdavo podiumo prožektoriai.
Paskutinį kartą A. Piaggi kalbinau Ermenegildo Zegna kolekcijos prezentacijai parengtoje salėje Milano Tortona gatvėje. Anna kaskart išlipdavo iš automobilio kartu su jaunu pažu, kuris galantiškai prilaikydavo dureles, redaktorės rankos neliesdamas. Ji visada atrodė jaunatviška, energinga. Sunku patikėti , kad jau buvo įžengusi į devintąjį dešimtmetį.
Italijos „Vogue“ mados redaktorė dėl interviu niekada nesibrangindavo – ji sutikdavo kalbėti, sėdėdama dizainerių pristatymuose pirmoje eilėje, išeidama iš salės, ant mados namų slenksčio, prie apsaugos apsuptų mados namų durų, dar neprasidėjus šou.
Kalbėdama su užsienio ir italų žurnalistai Anna niekada nesišypsodavo, nereikšdavo emocijų. Jos apranga sunkiai derėdavo prie jos rimtumo, atsakingo požiūrio į ją kalbinantį žurnalistą.
Kartą itališkai prašnekau apie Apeninų valstybę kankinančią finansų krizę, blogą žmonių nuotaiką, Italijos vyrus. Tąkart A. Piaggi trumpam nutilo, susimąstė, paprašė, kad atsitrauktume į holo pakraštį. Man tai buvo neįprasta, juk Milanas gyvena bėgimo ritmu. Ypač jame dirbantys žurnalistai.
Po trumpos pertraukos „Vogue“ mados redaktorė pareiškė, kad ne ekonomikos grimasos, ir ne kasdieniniai sunkumai nulems ką tik podiumu pražingsniavusio vyro eleganciją, jo aprangos stilių. Stipriosios lyties stilingus tiesiog proporcingas jo požiūriui į gyvenimą. Jei vyras mokės pasijuokti iš savęs, bet kokia krizė jam taps nebaisi.
Juk gyvenimas, pasak Annos, – viena ištisa niekada nesibaigianti krizė. Todėl jame išlieka tik ironijos nestokojantys žmonės.
Teko kalbinti Anną ir specialiai „Lietuvos Ryto“ televizijai surengtame interviu. Tądien ponia Piaggi buvo itin pakilios nuotaikos. Su įjungta kamera ją sustabdžiau Giorgio Armani mados namuose Bergognone gatvėje, tiesiog hole. Stumdoma daugybės iš prezentacijos plūstančių žmonių, A. Piaggi neatsisakė kalbėti.
Moteris be galo džiaugėsi, kad sunki kepenų liga, užuot palaužusi Italijos elegancijos karalių – Giorgio, jį atjaunino, padarė jautriu, trykštančiu energija. G. Armani kolekcija tąkart švytėjo skaisčiai raudonomis spalvomis ir įkvėpė gyvenimui.
„Ironija, ironija, ironija. Tik ji išgelbės pasaulį“, - ne kartą yra ištarusi Milaną lankantiems mados žurnalistams keistoji moteris. Jos drąstiškų iššaukiančių apdarų nepajėgė „suvirškinti“ daugelis. Netgi konkurentės – ypač amerikietiškojo „Vogue“ redaktorė Anna Wintour - Milane atvirai demonstravusi panieką Annos įvaizdžiui. Juk sėdėdavo šalia, pirmoje eilėje. Tačiau viena kitos pusėn abi redaktorės niekad nežiūrėdavo.
„Jei vyras bandys išsiskirti kokia nors žavia ekscentriška detale – puiku“, - E. Zegna vyrų mados savaitės metu paskutinįsyk pareiškė ekscentriškoji italė. – Tai noro gundyti, žavėti, gyventi ženklas“.
Anna įkvėpė gyvenimui dizainerius, jų klientus, televizijos ir kino žvaigždes. Jos įvaizdis visada buvo postūmis kūrybai, naujoms idėjoms, iššūkiams.
Anna – tai ne šiaip sau moteris. Tai – gyvenimo džiaugsmas, spalvos ir emocijos. Kas užims Milane jos vietą, kokia moteris pajėgs atlikti jos nemirtingą vaidmenį?
Vargu ar bus jai lygių. Juk Anna Piaggi jau gyva tapo mados legenda. Ji mūsų – mados žurnalistų atmintyje visada liks prasminga – moteris, kuri įkvėpė žaisti.
