Kolekcijos pristatymą pradėjo modeliai, daugeliui kritikų priminę devintajame arba dešimtajame dešimtmečiuose matytus fantastinius filmus apie išvykas į kosmosą – manekenės segėjo įspūdingus itin griežto silueto metalu švytinčius sijonus. Nors J. Saundersas savo techninių paslapčių neatskleidė, manoma, kad tai buvo spalvinta oda arba laminatu sutvirtintas blizgus audinys. Šie įdomios išvaizdos sijonai buvo derinti prie neutralių aptemptų smėlio spalvos palaidinių. Tiesa, žiūrovų laukė dar vienas siurprizas – golfų bei berankovių palaidinių nugarinė dalis buvo juoda.
Paskui ant podiumo buvo galima išvysti kiek nuosaikesnius modelius – nuo liemens platėjančias švytinčio taškuoto audinio sukneles, persiliejančių spalvų palaidinių bei tiesaus kirpimo kelnių derinius, drąsias kokteilio sukneles, kuriose susipynė kelių kontrastingų atspalvių šilkas.
J. Saundersas pristatė ir keletą klasikinių kostiumėlių – ryškiai raudonas bei mėlynas komplektai svečius sužavėjo stilingu platėjančiu kelnių modeliu bei metalizuoto audinio akcentais puoštais švarkais.
Paskutiniais kolekcijos modeliais tapo smulkiais žvyneliais siuvinėtos kokteilio suknelės, atkartojusios geometrinį ir kiek abstraktų kolekcijos audinių marginimo motyvą. Ryškios mėlyna, sidabrinė, žalia, raudona žvynelių spalvos buvo derinamos su klasikine juoda.
