Visos kolekcijos esmė – dekonstruotas klasicizmas, reiškiantis įprastų elegantiškų siluetų išnarstymą, išardymą bei norą surasti naujus būdus, kaip galima moderniau, jaunatviškiau perteikti akiai įprastą formą. A. Elbazas drąsiai eksperimentavo su klasikiniu kostiumu, siuvo jį iš itin lengvo šilkinio audinio, pabrėžė liemenį, trumpino švarkus, juodą atlapą keitė baltu, nevengė itin gilių berankovių marškinių iškirpčių.
Gerokai pakito ir klasikinės kokteilio suknelės siluetas – „Lanvin“ moteris kitą sezoną rinksis gerokai atviresnę, seksualesnę suknelę, kuri labiau primins ne elegantišką drabužį, o maudymosi kostiumėlį su giliu skeltuku puoštu sijonu.
Finalinėje kolekcijos dalyje, kur po juodų kostiumų parado sužibo ryškios geltona, smaragdo, ciklameno spalvos, dizaineris pristatė dar neregėtas itin griežtų formų mini sukneles, atidengusias vieną arba abu pečius, apgaubusias modeliu kūnus it cilindrai. Kaip minėjo pats A. Elbazas, šie drabužiai leidžia moteriai jaustis savimi bei išlaikyti žaismingą „Lanvin“ dvasią, tačiau kartu simbolizuoja tyrą, švarią formą, norą atsinaujinti bei sėkmingai pradėti naują kūrybos dekadą.
