Taip per pusę metų mados namai pavadinimą pakeitė į senąjį “Saint Laurent Paris”, buvo pakeista prekės ženklo filosofija, parduotuvių interjeras bei visas kompanijos įvaizdis. Vis tik didžiuoju pasikeitimų startu tapo 2013-ųjų pavasario-vasaros sezono kolekcija, paženklinusi H. Slimane debiutą.
Nusprendęs pirmąja savo kolekcija klientus grąžinti į antrąją XX-ojo amžiaus pusę, kai Paryžiaus mados padangėje ryškiausia žvaigždė buvo Yves Saint Laurentas, H. Slimane pasistengė, kad jo debiutiniam darbui netrūktų simbolizmo, garsiausių praeities kūrinių modernių interpretacijų.
Pirmasis ant podiumo buvo parodytas garsus “le smoking” juodas kostiumas, kurį H. Slimane gerokai susiaurino, tačiau panaudojo vieną garsiausių Y. Saint Laurento kūrybos detalių – didelį po kaklu surišamą kaspiną. Taip pat buvo prisiminta dizainerio aistra Šiaurės Afrikos regionui, ypač – Marokui. Jo kultūros atspindžius buvo galima pastebėti švelnioje rusvoje spalvų paletėje, lengvuose audiniuose, kutų detalėse.
Gerokai nutolęs nuo S. Pilati kurto elegantiško minimalizmo, H. Slimane drąsiai eksperimentavo su septintojo dešimtmečio siluetais – ilgomis platėjančiomis suknelėmis, trumpais švarkeliais, palaidinėmis erdviomis rankovėmis, dideliais paltais. Nors kai kurie akcentai atrodė šiek tiek hipiški (kaip plačiabrylės skrybėlės ir ilgi tiesūs modelių plaukai), H. Slimane sugebėjo visiems siluetams suteikti pakankamai elegancijos, parinkti gerus tarpusavyje nekontrastuojančius audinius, neutralias spalvas.
Finalinė kolekcijos dalis nustebino šviesų žaismu, tai pat paradu ryškiaspalvių suknelių, slepiamų po specialiais ilgais švarkais. Šios suknelės buvo puoštos auksaspalviais kutų diržais, masyviais papuošalais.
Nors šis debiutas buvo pakankamai įdomus, didžioji dalis kritikų teigė, kad H. Slimane tiesiog išsirinko geriausius Y. Saint Laurento modelius bei sulipdė juos į vieną skulptūrą. Galbūt kolekcijai trūko subtilumo, vientisumo, tačiau H. Simane nusipelnė pagyrimo už tai, kad jo drabužius bus paprasta dėvėti, jais kasdien džiaugtis – mados pragmatikas neabejotinai apmąstė ir komercinę pasikeitimų pusę.
