Kaip teigė pati kūrėja, tokios kolekcijos temos pasirinkimas skatino ne tik galvoti apie naujus būdus mitinės prancūzaitės drabužinei pertvarkyti, bet ir išeitis, kaip pasirenkant visiškai neįdomius bei neelegantiškus siluetus sukurti įtikinantį „ugly chic“ tipo derinį, kurio esmė – kontrastingų bei neestetiškų detalių visuma, įkūnijanti modernią grožio sąvoką.
Kolekcijoje vyravo blauzdų vidurį siekiantys pieštuko silueto sijonai bei klubus išryškinančios suknelės, taip pat – tarsi vaiko sukarpytos trumpos palaidinės, masyvūs kailio akcentai, tiesaus kirpimo paltai nuožulnia pečių linija. Šie elementai priminė šeštojo XX-ojo amžiaus dešimtmečio stilių, pasižymėjo klasikiniais spalvų deriniais, dailiais aksesuarais: aukštakulniais smailėjančia nosele, voko tipo rankinėmis, katės akių efektą kuriančiais akiniais, odinėmis pirštinaitėmis.
Kaip teigė ekspertai, tai – ne tik simboliškas taškas, padedamas kiekvieno mados mėnesio pabaigoje, bet ir sėkmingas M. Prados bandymas kurti šiek tiek praktiškesnius komercinius drabužius, kurie puikiai įsilietų į kiekvienos klasikos gerbėjos garderobą. Galima drąsiai teigti, jog šį sezoną „Prada“ bei „Miu Miu“ linijos tarsi susikeitė vietomis – Milane pristatyta „Prada“ kolekcija atrodė itin jaunatviška bei kupina japoniškos energijos, o ši – gerokai tamsesnė, santūresnė.
