Dizainerio R. Kalinkino mūza tapusi A. Grigaliūnienė nesigėdi apvalių kūno formų

Naminė Agnė. Išeiginė Agnė. Kaimynė Agnė. Drabužių kūrėjo Roberto Kalinkino (24 m.) gyvenime daug Agnių. Tačiau tik vieną jis vadina savo mūza, arba išeigine, – televizijos laidų vedėją Agnę Grigaliūnienę (31 m.). Dizainerio bendraamžė žmona, arba naminė Agnė, dėl to nepavydi.

Jųdviejų pažintis užsimezgė prieš dvejus metus. Tiek laiko pakako, kad R. Kalinkinas galėtų A.Grigaliūnienę pavadinti savo mūza. Tiesa, televizijos laidų vedėja yra ir aršiausia jo kritikė.<br>R. Danisevičius
Jųdviejų pažintis užsimezgė prieš dvejus metus. Tiek laiko pakako, kad R. Kalinkinas galėtų A.Grigaliūnienę pavadinti savo mūza. Tiesa, televizijos laidų vedėja yra ir aršiausia jo kritikė.<br>R. Danisevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Ernesta Vinevičiūtė ("Gyvenimo būdas")

2012-11-11 21:08, atnaujinta 2018-03-15 13:29

Jųdviejų pažintis užsimezgė prieš dvejus metus. Tiek laiko pakako, kad R. Kalinkinas galėtų A.Grigaliūnienę pavadinti savo mūza. Tiesa, televizijos laidų vedėja yra ir aršiausia jo kritikė.

– Sakoma, kad darbo ir asmeninių santykių geriau nepainioti. Ar svarbu, kad tarp drabužių kūrėjo ir jo klientės užsimegztų draugystė?

A.Grigaliūnienė: Tam, kad tikėčiau, jog žmogus man sukurs ką nors tinkamo, pirmiausia jis turi būti mano draugas.

R.Kalinkinas: Daugelį savo klienčių galiu pavadinti draugėmis. Labiausiai vertinu atvirus žmones. Net jei tas atvirumas ir nemalonus.

A.Grigaliūnienė: Po Roberto kolekcijos pristatymo savo „Facebook” puslapyje parašiau, kad nors daug modelių patiko, ne visi turėjo būti parodyti. Nepuoliau visko liaupsinti.

Ir pirmąjį Roberto kvietimą aštriai iškritikavau. Tas kvietimas buvo pakeistas kitu – mielu, padarytu pačių rankomis.

– Robertai, kai tokios draugės, net ir priešų nereikia.

R.Kalinkinas: Nesakau, kad lengva klausytis kritikos. Bet ji svarbi. Agnė galėtų kaip daugelis paplekšnoti per petį: „Viskas buvo gražu”. O paėjėjusi į šalį kitiems burbėti: „Nereikėjo tų dešimt suknelių rodyti.”

A.Grigaliūnienė: Įdomi mudviejų su Robertu pažinties istorija. Ką tik buvau pradėjusi filmuotis naujame televizijos projekte.

Dailininkė Renata Valčik pasiūlė pakalbėti su jaunu, darbščiu, bet mažai žinomu dizaineriu, kuris galėtų mane puošti. Nuvažiavau į Roberto studiją. Ilgai kalbėjomės.

Jei būčiau baili mergina, ko gero, būčiau Roberto išsigandusi. Jis man paliko griežto žmogaus įspūdį. Pokalbio pabaigoje paklausė: „Kas ves laidą?” Atsakiau: „Agnė Armoškaitė.” O Robertas: „Kaip ji atrodo?”

R.Kalinkinas: Tada stoja ilga tyla. Tuo momentu į galvą toptelėjo, kad reikėjo pasidomėti, kas ta Agnė Armoškaitė. Mano žmona stovėjo Agnei už nugaros ir rodė, kad ta Armoškaitė – priešais mane.

A.Grigaliūnienė: Nenoriu atrodyti susireikšminusi, bet aš – žmogus, kurį laiką buvęs viešojoje erdvėje. O dar Roberto toks griežtas balsas. Pamaniau, kad juokauja. Tai gera pamoka visiems, esantiems viešumoje, – ne visi tave turi pažinoti.

Kartais atrodo, kad Robertas – iš kosmoso. Jis daug ko nežino, bet nebijo to pripažinti. Man tai labiausiai patinka. Kartais ką nors apšnekame iš Lietuvos garsenybių, o Robertas išsižiojęs klausia: „Kas jis toks?”

Su Robertu smagu eiti į renginius – kai jis ką nors lepteli, galima apsiverkti iš juoko.

– Robertai, kokiame kosmose gyvenote, kad nežinote šalies įžymybių?

R.Kalinkinas: Aš – antisocialus. Nesusieju veidų su vardais. Antrą kartą sutikęs žmogų sunkiai prisimenu, kur jį mačiau. Neseniai buvau vienos aktorės namuose. Išvydęs ją žurnalo puslapiuose neatpažinau.

Žmona mane visada paprotina, kas yra kas. Mano profesijos žmonėms tai svarbu. Kiti dizaineriai specialiai vaikšto į vakarėlius medžioti klientų.

Jei per pirmąjį susitikimą Agnė būtų buvusi blogos nuotaikos ar ne taip mane supratusi, būtų pamaniusi, kad neatsakingai žiūriu į darbą. Laimė, ji nėra pasipūtėlė ir žino, kad aš – žiopliukas.

A.Grigaliūnienė: Manęs neerzina tie, kurie neatpažįsta. Erzina tie, kurie bendrauja taip, tarsi būtų su manimi gyvenę.

R.Kalinkinas: Su Agne esame draugai ne todėl, kad aš – dizaineris, o ji – televizijos laidų vedėja. Sutampa mudviejų biolaukai, humoro jausmas. Bet nereiškia, kad mes nesipykstame.

Ir dėl profesinių dalykų, ir dėl mano žioplų pareiškimų. Jei vienas vožteli kitam per galvą, tai tik dėl to, kad tam kitam būtų geriau.

A.Grigaliūnienė: Dažnai draugystė išyra, kai žmonės pradeda dirbti kartu. Mūsų atveju – atvirkščiai, ji sustiprėjo. Kai per dieną tekdavo nufilmuoti kelias laidas, penkių minučių pertraukėlės grimo kambaryje su Robertu atstodavo geriausią poilsį. Jis ir pralinksmindavo, ir dar pėdų masažą padarydavo.

Esame atpratę nuo nuoširdaus rūpinimosi, todėl nustembame ir įtariai žiūrime sulaukę gražių žodžių, gero poelgio.

Roberto malonumas ir dėmesingumas kurį laiką man atrodė dirbtinis. Tik vėliau įsitikinau, kad jis – geras žmogus. Roberto žmonai Agnei turėtų pavydėti daugelis moterų.

R.Kalinkinas: Mane mama taip išauklėjo. Stengiuosi, kad aplink mane esantys žmonės jaustųsi geriau. Ir ne tam, kad apie mane galvotų geriau. Man svarbiausia – abipusis pasitikėjimas.

A.Grigaliūnienė: Gyvenimą praskaidrina paprasti dalykai. Pavyzdžiui, kai 4 valandą ryto skubant į darbą atbėga sūnus ir palinki geros dienos.

– Agne, ar jūsų spintoje kabo daug Roberto kurtų drabužių?

R.Kalinkinas: Agnė labai išranki. Ji žino, kas jai tinka, ir turi griežtą nuomonę. Sakau jai: „Žiūrėk, koks gražus daiktas.” O ji man: „Ne, nesimatuosiu – jis man netinka.”

Tik du kartus man pavyko ją perkalbėti. Yra žmonių, kuriems viskas gražu. Agnė ne tokia. „Šitas – ne. Šitas – ne. Šitas – gal”, – girdžiu iš jos. Tai mane priverčia labiau stengtis, tobulėti.

A.Grigaliūnienė: Niekada nebuvau mados dievaitė. Mados nesuprantu ir jos nesivaikau.

Roberto drabužiai – tarsi belaikiai, kai kurie net beformiai. Man patinka, kai ne drabužis puošia žmogų, o žmogus drabužį.

Taip jaučiuosi vilkėdama Roberto švarkelį, su kuriuo pasirodžiau per jo kolekcijos pristatymą. Net mama, kiečiausia mano kritikė, sakė, kad man jis labai tinka. Robertui pavyko mane perprasti.

R.Kalinkinas: Juokinga istorija su tuo švarku. Po Agnės vestuvių su žmona vis sukome galvą, ką padovanoti naujai šeimai. Nusprendėme, kad jei bus laiminga Agnė, džiaugsis ir vyras, ir sūnus.

Tad padovanojome tą švarką. Du mėnesius nieko iš jos negirdėjau. O vieną dieną skambina laiminga: „Apsivilkau. Man patinka.” Ne visada taip būna, kad drabužis ne tik patiktų, bet ir tiktų.

A.Grigaliūnienė: Tarp mano draugų yra ne vienas dizaineris, stilistas, bet turiu vos keletą jų kurtų drabužių. Pas dizainerius nevaikštau, nes tam reikia laiko. Man tai – prabanga.

Man patinka Coco Chanel žodžiai: „Mada praeina, o stilius lieka.” Kai kurios moterys iš prigimties jaučia stilių, o aš savąjį turbūt formuosiu visą gyvenimą.

– Robertai, ar Agnė leidžia išsakyti pastabas apie jos stilių?

R.Kalinkinas: Neturiu jai jokių pastabų. Agnė niekada nesirengia kaip turgaus boba. Net anksti rytą išleidusi sūnų į mokyklą, vyrą – į darbą filmuotis atvažiuodavo pasidažiusi ir dar pyragą komandai iškepusi.

Ja pasitikiu ne tiktai todėl, kad turi polėkį, žino, kas jai tinka, bet ir todėl, kad yra vyresnė, turi daugiau patirties.

A.Grigaliūnienė: Na, dabar dar ir sena mane išvadink. (Juokiasi.)

R.Kalinkinas: Bet vis tiek esi mano mūza, nors ne tokias moteris esame įpratę matyti ant podiumo.

A.Grigaliūnienė: Sakyk tiesiai šviesiai – nesu standartinis grožio etalonas Lietuvoje. Tai niekam ne paslaptis. Net ir man. (Juokiasi.)

R.Kalinkinas: Aprengti tokio sudėjimo moterį sudėtingiau nei „lentą”. Tai – iššūkis. Padirbėjus su Agne pasikeitė mano mąstymas. Suvokiau, kad ir tie žmonės, kurie neatitinka mados pasaulio sukurto etalono, yra gražūs.

A.Grigaliūnienė: Kažkada vartėme populiarų žurnalą ir aptarinėjome visas moteris. Jau tada pagalvojau, kad Robertas kitaip mato grožį. Nestandartiškai. Dizaineriui tai naudinga.

Juk ne visos yra standartinių tobulų matmenų podiumo žvaigždės ilgomis kojomis.

R.Kalinkinas: Kolekcijos pristatymui buvo pasiūti 34–36 dydžių drabužiai. Juos parduoti bus sudėtinga. Išpūstas burbulas, kad dauguma pasaulio moterų yra kaip manekenės.

– Robertai, ar žmona nepavydi, kad kita Agnė, išeiginė, kaip jūs juokais vadinate, yra jūsų mūza?

R.Kalinkinas: Neseniai su žmona kalbėjome, kad blogiausia, kai moteris nepasitiki savo vyru. Mudviem pasisekė. Kai vienas kitą suradome, viskas kaip klijais susiklijavo – nenukrapštysi.

Aš – individualistas, bet sprendimus priimame kartu.

Savo Agnę labai myliu. Ji žino, kad man svarbiausia šeima. Mano mūzai šeima taip pat svarbiausia.

O kaip žmona reaguoja, kai matuoju pusnuogę damą?

Dažniausiai moterys pas dizainerius ateina mąstydamos stereotipiškai, kad jie – netradicinės lytinės orientacijos.

Nepuolu prieštarauti. Tuomet moterys jaučiasi ramiau, kai reikia nusiimti megztuką, liemenėlę.

Tada ramūs visi – klientė, aš, mano žmona. O žmonių kalbų nesustabdysiu. Viešumoje esu neseniai, todėl man kiekvienas blogas komentaras – smūgis.

Agnė viešumoje jau dešimtmetį, gal ji paprasčiau į tai žiūri.

Agnė: Su apkalbomis nesusigyvenu. Visada jautriai reaguoju į pastabas. Ne kartą esu sakiusi: „Tiems, kurie norėjo mane įskaudinti, puikiai pavyko.” Kita vertus, mano mama, buvusi operos ir baleto teatro solistė, visada sako: „Kol apie tave kalba, tol esi gyvas.”

– Agne, kaip jūsų sutuoktinis Simonas reaguoja, kai kitas vyras jus vadina savo mūza?

A.Grigaliūnienė: Jis iki šiol to nežinojo. Bet Simonas nepavydus ir savimi pasitikintis žmogus. Kai namuose esi laimingas, pokalbių apie pavydą net nekyla.

– Ar neprikalbinate Simono užsukti į Roberto studiją, kad ir jis išsirinktų tinkamų drabužių?

A.Grigaliūnienė: Labai gaila, bet ne. Mano vyras – labai konservatyvus. Be to, jo stiliui daug įtakos daro profesija. Simonas dirba bankininkystės srityje.

Robertai, kai kitą kartą pristatysi kolekciją, tikiuosi, tavo mūza bus pagrindinė manekenė. Esu laisvos sielos, tad dėl draugystės padaryčiau viską.

Net ir vilkėdama maudymosi kostiumėlį podiumu eičiau. (Juokiasi.)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?