Pagrindiniu kolekcijos įkvėpimo šaltiniu įvardinęs rusų filmą „Ivano vaikystė“, dizaineris F. Costa prisipažino įsivaizdavęs didelį tamsų beržų mišką, vaiko akimis matomą karą, tamsius bei sunkius kareiviškus paltus. Šie vaizdiniai įkvėpė itin griežtus, tarsi judesius varžančius odinius drabužius – vyriško kirpimo paltus išplatintais pečiais bei diržais metalo sagtimi, berankoves odines palaidines, platėjančius sijonus iki kelių, marškinius, tiesaus silueto sukneles.
Norėjęs sukurti dar atšiauresnį įvaizdį, F. Costa beveik nenaudojo elegantiškos juodos odos – vietoje jos dizaineris rinkosi karišką samanų žalią, mėlynai violetinę rašalo spalvą. Šie šalti, nejaukiai atrodantys atspalviai buvo pritaikyti tiek kelnių deriniams, tiek nuo liemens platėjančioms suknelėms, išpjaustytoms lazeriu.
Finalinės pristatymo suknelės, demonstruotos patyrusio modelio Caroline Murphy bei mados pasaulio naujokės Manuelos Frey, parodė išskirtinius technologinius sprendimus – suknelių sijonai buvo pasiūti iš pjaustytos odos, kuri vietomis buvo derinama su plonesniu audiniu. Deriniai sukūrė vos pastebimą languotą efektą.
Visos kolekcijos jungiamuoju elementu tapo visų drabužių liemens sritį juosę diržai. Kai kurie jų buvo itin platūs, sagtis beveik nepastebima, kiti – siauresni, tačiau su didžiule stačiakampe metaline sagtimi. Nemažą įspūdį paliko ir kiti aksesuarai – stačiakampės odinės „portfolio“ tipo rankinės, dengtos kailiu, taip pat – avalynė.
Tiek kelius siekę ilgaauliai, tiek klasikiniai aukštakulniai buvo tarsi paruošti prastiems orams – vietoje klasikinės platformos batelis buvo „įsodintas“ į kampuotą, nukirstą formą, lyg skirtą odinio paviršiaus apsaugai nuo drėgmės netyčia įlipus į balą. Dar vienu įdomiu akcentu tapo keturkampės metalo sagtelės, puošusius aukštakulnius, bei vidinės kulno dalies dekoravimas aukso spalva.
