Ne, tai nėra depresijos ar vidurio amžiaus krizės (kitą mėnesį kūrėjas švęs 50-ąjį gimtadienį) požymis – pasibaigęs mados savaičių maratonas M. Jacobsui reiškia įtampą, blaškymąsi tarp Niujorko ir Paryžiaus. Prieš pat asmeninės linijos pristatymą JAV paaiškėjo, kad į Niujorką laiku neatkeliaus dalis kolekcijos drabužių, tad šou teko atidėti, o paskui laukė kelionė į Paryžių bei „Louis Vuitton“ kolekcijos užbaigimas.
Melancholiška bei gyvenimo negandų išvarginta moteris žengė ir Paryžiaus podiumu. Įkvėptas šeštojo dešimtmečio kino bei meilės dramas vaizduojančių romanų, M. Jacobsas pristatymo erdvę pavertė didžiuliu viešbučio koridoriumi, kurį supo pusšimtis durų. Už kiekvienų stovėjo pasimetusi, tarsi pasiklydusi „Louis Vuiton“ moteris. Ją apžvalgininkai pavadino nei nuoga, nei apsirengusia, tarsi kažkur išskubėjusia ir tiesiog ant šilkinių naktinių užsimetusia didelį jaukų kailinį paltą, įsispyrusia į aukštakulnes basutes.
Nors kolekcijoje vyravo itin prabangūs audiniai (šilkas, kailis, krokodilo oda), dizaineris nesiekė išryškinti jų išskirtinumo – spalvų paletė puikiai tiko niūraus viešbučio koridoriaus aplinkai, buvo tamsi, o ryškesnės rožinė, melsva spalvos – prislopintos, tarytum apdulkėjusios. Tragizmo pristatymui suteikė juodi manekenių perukai bei tamsus „film noir“ stiliaus makiažas, atrodęs lyg moteris jį būtų pasidariusi vakar vakare, tačiau viešbučio kambario taip ir nepalikusi.
Liūdną „Louis Vuitton“ istoriją vainikavo modelio Kate Moss pasirodymas ant podiumo dėvint perregimą siuvinėtą ilgą suknelę. Kitais metais 40-ies sulauksianti viena garsiausių pasaulio manekenių sukėlė tikrą emocijų audrą – drabužio trapumas bei dramatiškas britei sukurtas įvaizdis tapo priminimu, kaip greitai bėga laikas ir kaip mados industrija ignoruoja moteris, kurios turi gerokai daugiau, nei tik grožį – jos turi ypatingą istoriją. Net jei iš jos teliko liūdnas niūrus viešbučio kambarys ir seni kailiniai.
