„Emigrantai – patys mylimiausi mūsų pacientai. Jie šypsosi vos pravėrę klinikos duris.
Žmonės yra matę pasaulio, nedramatizuoja padėties, bendrauti su jais daug lengviau“, – džiaugėsi V.Degutienė.
Ji šypsodamasi papasakojo nutikimą su viena klinikos paciente iš Ispanijos.
„Profesoriau, gal galite suvienodinti mano krūtis?“ – klinikos įkūrėjo Kęstučio Vitkaus paklausė iš Ispanijos atskridusi pacientė.
Moteris parodė po plastinės operacijos likusias nevienodos formos krūtis.
„Ispanijoje operavausi, per operaciją chirurgas apalpo, darbą užbaigė jo žmona.
Bet aš nepykstu, gydytojas atsiprašė,“ – tragikomišką situaciją papasakojo emigrantė.
Matyt, dėl to, kad svetur būna susidūrę su medikais, kur nesulaukia tokio dėmesio po plastikos operacijų kaip Lietuvoje, emigrantai elgiasi itin geranoriškai.
„Pas mus po operacijos pacientai keletą dienų praleidžia klinikoje, per tą savaitę ar dvi, kol vėl išskrenda, būna apžiūrimi dar 3–4 kartus“, – pasakojo V.Degutienė.
Ji išskyrė dar vieną emigrantų ypatybę – jie daug atviresni.
Džiaugsmingai dalijasi operacijų smulkmenomis su kitais pacientais net klinikos laukiamajame.
Lietuvoje gyvenančios moterys ypač slepia savo apsilankymus pas plastikos chirurgus.
„Klinikoje gruodis – pats darbymetis. Gal net 70 procentų pacientų – emigrantai.
Baigsis karštasis kalėdinis metas, prasidės pasirengimas rugpjūčio mėnesiui, kai emigrantai atvyks į Lietuvą atostogų.
Manau, kad svetur gyvenantys lietuviai pageidauja plastinių operacijų ir todėl, kad jau turi finansinių galimybių, ir todėl, kad sau ir savo išvaizdai yra labai reiklūs. Atsiradus galimybei jie nori įgyvendinti savo svajones“, – įsitikinusi V.Degutienė.
