Nuo „Frype“ iki „Facebook“ – penki metai technologijos revoliucijų tavo namuose ir kišenėje

Buriniai laivai buvo greičiausia transporto priemonė tūkstantmečius, o garinis garlaivis neišsilaikė nė šimtmečio. Nuo mobilaus telefono išradimo iki pirmojo mobiliojo tinklo įkūrimo praėjo dešimtmetis, o MP3 grotuvai atsirado, išpopuliarėjo ir nunyko per ketverius metus. Tačiau visą tai jau buvo prieš 2008 m.

Kiekvienas kas netingi debesyse turi bent 30 GB nemokamų talpyklų, taigi muzikai, nuotraukoms ir darbo failams jokių kietųjų diskų namie nebereikia.<br>123rf nuotr.
Kiekvienas kas netingi debesyse turi bent 30 GB nemokamų talpyklų, taigi muzikai, nuotraukoms ir darbo failams jokių kietųjų diskų namie nebereikia.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arnoldas Lukošius

Jan 6, 2014, 11:57 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 10:03 PM

Būtent tai metais pasaulis gavo pirmąjį „iPad“ ir atnaujintą „iPhone“, lietuviai pradėjo pirkti GPS navigacinius imtuvus ir atsisakė popierinių žemėlapių, o kažkur Korėjoje „Samsung“ įgyvendino permainas, paversiančias ją vienu kokybiškiausių elektronikos gamintoju pasaulyje. Tačiau nuo tada jau praėjo penkeri metai – pažiūrėkime, kas tuomet buvo egzotika ir fantastika, o dabar tapo kasdienybe.

Iš „Frype“ į „Facebook“

2008 m. galbūt pasaulyje „Facebook“ atsirado jau 2004 m., tačiau 2,5 mln. lietuvių bendravo „Frype“. Socialinis tinklas buvo tik bendravimo ir dalinimosi muzika bei nuotraukomis įrankiu. Verslo idėja – pasiųsk už pinigus draugui virtualų atviruką gimtadienio proga. Kiekvienas troškęs saviraiškos kūrė savo arba asmeninį tinklalapį. Šūkis: tavęs nėra internete – tavęs nėra visai.

2013 m. šūkis pasikeitė: neturi „Facebook“ – tavęs nėra. Socialiniai tinklai „prarijo“ asmenines svetaines, tinklaraštininkai reiškiasi „Google +“ arba „Facebook“, kiekviena verslo grupė privalo kurti savo socialinę paskyrą, o šalies Prezidentė talpina asmenines nuotraukas „Twitter“. Į „Facebook“ draugus taikosi kiekviena įsigyta prekė, o paskyrą nurodyti prašo dažniau negu elektroninį paštą.

Pasaulis planšetėje

2008 m. „Apple“ pristatė pirmąjį planšetinį kompiuterį „iPad“. Konkurentai juokėsi – kam reikalingas kvailas įrenginys be foto kameros, be klaviatūros, nepalaikantis kompiuterio programų ir netelpantis į kišenę? Lietuviai visą tai stebėjo dideliuose namų kompiuterių ekranuose ir svajojo pagaliau įsigyti nešiojamą kompiuterį.

2010 m. „iPad“ jau fotografuoja ir atlieka visas mažo kompiuterio funkcijas. Konkurentai vienas po kito prisiekinėja jau sukūrę kai ką geresnio ir tuoj tuo pasiųsią „iPad“ į istorijos sąvartyną. Pažadai lieka pažadais, užtat į istorijos sąvartyną po truputį pradeda keliauti tinklinukai (maži kompiuteriai su klaviatūromis) ir visi nešiojami medijų grotuvai (ne kompiuteriai be klaviatūros).

2013 m. planšetinių kompiuterių pardavimai viršijo nešiojamų kompiuterių pardavimus, net kelios lietuvių kompanijos („Mikrovisata“, „Acme“) jau gamina savo planšetes, „Android“ sistemos planšetės pagaliau konkuruoja su „iPad“, o kai kurie „Windows 8“ planšetiniai kompiuteriai gali viską, ką ir nešiojami. Įdomiau, kad nei televizoriaus, nei telefonų planšetės nenužudė, tiesiog vienas žmogus dabar turi kelis ekranus.

Nuo „iPhone“ iki „Samsung“, arba kas netelpa į telefoną?

2008 m. modernus žmogus į kelionę vežėsi mažą fotoaparatą, mp3 grotuvą, „Nokia“ telefoną ir knygą. Labai modernus žmogus – „iPhone“, fotoaparatą ir elektroninę knygų skaityklę. Vienas kitas amerikietis jau keikė nusipirkęs pirmąjį „Android“ išmanųjį telefoną „HTC G1“ – prasta kamera, prastai reaguoja į lietimą ekranas, greitai išklęranti ištraukiama klaviatūra. Visos Holivudo žvaigždės ir verslininkai naudoja „Blackberry“, o lietuviai nė nežino, kas tai.

2010 m. „iPhone“ – privalomas sėkmės ir modernumo simbolis. Elektroninės knygos pasaulyje perkamos beveik taip pat gerai, kaip popierinės. Fotoaparatai–„muilinės“ dulka namie – patogiau fotografuoti telefonu. Pasaulis jau atranda tiesiogiai transliuojamą internetu muziką, lietuvos paaugliai – žaidimus pigiuose „Android“ telefonuose mažesniais ekranais.

2013 m. pasaulį valdo „Android“ sistemos telefonai 5 colių įstrižainės ir didesniais ekranais. „iPhone“ lieka nišiniu produktu, o telpantys į kišenę telefonai nebemadingi. „Samsung Galaxy“, populiariausios serijos telefonų, keturių branduolių procesoriai dvigubai galingesni už pirmąją žmogaus kelionę į Mėnulį valdžiusį kompiuterį. Elektroninių knygų pardavimai pasaulyje viršijo popierinių, daugelis jas skaito planšetėse arba telefono ekrane. Modernus žmogus į kelionę vežasi telefoną dideliu ekranu. Labai modernus žmogus – telefoną, „iPad“, sisteminį fotoaparatą. Intelektualas – elektroninė knygą „Kindle Paperwhite“. Nuotykių ieškotojas – vaizdo kamerą „GoPro Hero 3“.

Fotografija

2008 m. jei kam pasakysi, kad fotografuoji juostiniu fotoaparatu – užjuoks negyvai. Populiariausi – į kišenę telpantys skaitmeniniai 7-12 mekapikselių raiškos fotoaparatai su geru optiniu priartinimu.

2010 m. Kam tas fotoaparatas, jei telefonas ar planšetė fotografuoja puikiai?

2012 m. fotografuoti tiesiog spalvotai ir kokybiškai – nebeįdomu. Tikri kokybės maniakai perka sisteminius fotoaparatus, mados sekėjai grįžta prie juostelių – populiarėja lomografija.

2013 m. „iPad“ ir telefonais pasaulyje fotografuoja kiekviena pensininkė. „Nokia“ į telefoną montuoja kamerą „plaukiojančiais“ lęšiais, „HTC One“ kamera puikiai fotografuoja prietemoje. Nuotraukų albumus namie galutinai pakeitė „Facebook“, o nuotraukų apdorojimo programėlės išmaniuosiuose telefonuose kiekvienam leidžia pasijusti menininku.

Žemėlapis

2008 m. džiaugėmės matydami savo miesto žemėlapį kompiuterio ekrane, kur nors važiuodami atsispausdindavome „Google maps“ susidarytą kelionės maršrutą ir noriai pirkome GPS imtuvus, gelbėjančius vairuojant nepažįstamomis vietovėmis.

2010 m. GPS imtuvai pasidengė dulkėmis – vairuojant kelią puikiai rodo GPS imtuvais aprūpinti išmanieji telefonai. Popierinius žemėlapius pavartome tvarkydami spintą – gal išmesti? Kompiuterio ekrane matome savo namo palydovinę nuotrauką. Tiesa, darytą senokai.

2013 m. „Google street view“ tiesiog kompiuterio ekrane galime „pasivaikščioti“ ir apžiūrėti neseniai draugo nusipirktą namą. Prie keliaudami į nepažįstamą miestą lygiai taip pat „pasivaikštome“ po planuojamą aplankyti rajoną – įdomu kur ten slepiasi reikiama parduotuvė, ar tikrai taip gražu, kaip rašo reklama, ar gatvė pakankamai plati, kad ten pravažiuotume. Planšetėje, telefone, kompiuteryje surinkę bet kurios pasaulio vietos adresą, rasime ne tik instrukciją, kaip nuvykti, bet ir atsiliepimus apie ten esantį restoraną bei kiek sugaišime vykdami troleibusu ar metro.

Telefono sąskaita užsienyje

2008 m. mobiliųjų duomenų naudojimas užsienyje gresia bankrotu. Skambinti tenka, tačiau tarptinklinio ryšio sąskaitos bet kurioje kišenėje išplėš nemažą skylę. Išsigelbėjimas – viešbutyje pajungtas kompiuteris su „Skype“.

2012 m. mobilieji duomenys Europoje atpigo ir toliau pinga. Tačiau vis tiek jų nenaudojame – praktiškai visos kavinės apsirūpinusios nemokamu internetu. Jungiesi prie „Skype“ ir kalbi su namiškiais nemokamai. Negana to – tiesiogiai per telefono kamerą parodai jiems aplinką kur esi.

2013 m. visos telefonu daromos nuotraukos automatiškai sinchronizuojamos su laikmena debesy. Tai vyksta tik prisijungus prie nemokamo interneto. Jei namiškiams suteiki prieigą prie savo debesies paskyros, jie bet kada pažiūrės visas padarytas nuotraukas, kurias gali lydėti ir balso komentarai (nauja „Samsung galaxy S 4“ funkcija).

Plokščias, bet bedugnis televizorius

2008 m. absoliuti dauguma lietuvių namuose dar vis turi kubo formos televizoriaus dėžę. Mėgstantys vaizdo kokybę ir išgalintys perka plazminius televizorius – jie godžiai srebia elektrą, sveria, kaip girnapusė, o 42 colių įstrižainės ekranas standartiniame bute atrodo gerokai per didelis. Įsigiję LCD televizorius raukosi – vaizdo kontrastas prastas, o judantys objektai atrodo neryškūs.

2009 m. nutraukta kokybiškiausio visų laikų plazminio televizoriaus, „Pioneer Kuro“, gamyba. Pernelyg didelės elektros sąnaudos.

2011 m. Aprūpinti interneto jungtimi ir paprastučiais procesoriais, nauji išmanieji LED televizoriai gali atkurti bet kokio formato vaizdą, naršyti internete, rodo ne tik aukštos raiškos, bet ir 3D erdvinio vaizdo kanalus. Negana to – atkuria ir žaidimų programėles. „Lietuvos ryto“ televizija pirmoji pradėjo transliuoti žinias 16:9 vaizdo formatu.

2012 m. Lietuvoje išjungta analoginės televizijos transliacija sukėlė naujų televizorių pirkimo bumą. Absoliuti dauguma parduodamų televizorių – LED, 36 ir daugiau colių įstrižainės ekranu. Kabelinės televizijos retransliuoja vis daugiau HD raiškos kanalų,

2013 m. Televizija „Gala“ pradėjo pirmojo 3D kanalo transliaciją. 16:9 vaizdo formatas pasiekė kitas televizijas. Nauji išmanieji televizoriai valdomi rankų mostais, balsu ir mobiliaisiais telefonais.

Laikmenos ir vagystės

2008 m. iš interneto tiekėjų turimų atvirų ftp serverių parsisiųstus piratinius filmus ar muziką įsirašome į DVD ar CD laikmenas. Jei peržiūrėję neišmetame, namuose netrukus susikaupia kalnai „skridinukų“.

2010 m. interneto tiekėjai „nemokamų“ filmų nebeduoda, piratų rinką valdo „linkomanija“ ir kitos „torrent“ failus teikiančios svetainės. Savo asmeninę muzikos bei filmų kolekciją perkėlėme į kietuosius diskus – vietos neužima, telpa daugiau, rūšiuoti paprasčiau.

2013 m. labas, debesėli. Kiekvienas kas netingi debesyse turi bent 30 GB nemokamų talpyklų, taigi muzikai, nuotraukoms ir darbo failams jokių kietųjų diskų namie nebereikia. DVD grotuvai iškeliavo į rūsį, o abonentinė muzikos klausymo paslauga „Spotify“ atkeliavo į Lietuvą. Programų, filmų ir muzikos tiekėjų industrija pereina į abonentinį mokestį – žmonėms siūlome nebe pirkti, o mokėti už naudojimąsi. Galime tikėtis, kad po kelių metų poreikis piratauti savaime išnyks. Kaip ir poreikis pirkti didžiules laikmenas.

Kas dar laukia?

Išmaniosiose lentose besimokantys matematikos vaikai po kelių metų elektroninį paštą tikrinsis išmaniuosiuose laikrodžiuose, knygas skaitys lankstaus elektroninio popieriaus ekranuose, o nuotraukas darys ir aplinkoje orientuosis pasaulį stebėdami pro išmaniuosius „Google“ akinius. Skalbykles, buto apšvietimą ir šildymą valdysime iš savo telefonų, o debesy tuo pat metu atsidarę tą patį dokumentą galės jį redaguoti keli skirtinguose pasaulio dalyse esantys bendradarbiai, dar ir matydami vienas kito veidus.

Ir ši ateitis visai reali ne todėl, kad taip turi būti, o todėl, kad visa tai jau yra ir veikia. Lieka tikėtis, kad debesy laikomos bendros virtualios žmonos nepakeis tos vienintelės. O ir tai vienintelei dovanojamų auksinių auskariukų nepakeis į ausyse įsegtus ekranus atsiunčiama auskarų programėlė. Juk technologija turi gyvenimą paversti patogesniu, o ne jį atstoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.