Serbelloni rūmai (Palazzo Serbelloni) yra gražiausias Milano neoklasicizmo lopšys, kuriame nuo XVI amžiaus buvo sūpuojamos svarbios Italijos asmenybės. Tai Romos popiežius Pijus IV, arkivyskupo ir kardinolo Carlo Borromeo motina Margherita Medici di Marignano.
Rūmų neaplenkdavo poetas Giuseppe Parini ir didysis matematikas Paolo Frisi.
Senasis aristokratiškas Milanas niekur nedingęs. Serbelloni rūmuose dar prieš penkiasdešimt metų gyveno pirmasis Italijos parlamento senatorius grafas Gianis Lodovico Sola su žmona markize Alberica Stanga Trecco. Šiandien jų dukros Amalia, ištekėjusi už grafo Golos, ir Antonietta, markizo Lalattos sutuoktinė, yra tiesioginės šių amą atimančio grožio rūmų paveldėtojos.
Štai tokioje kilmingoje Serbelloni rūmų aplinkoje neseniai buvo pristatyta knyga apie italų elegancijos ministrą „b.m. Beppe Modenese, Minister of Elegance“.
Ją parengė žurnalistės Roberta Filippini ir Alessandra Ravetta e Cesare Cunaccia, o pristatė vadinamoji „Madam Vogue“ – itališkojo „Vogue“ žurnalo redaktorė Franca Sozzani.
Tikslus kaip šveicariškas laikrodis pro duris pergalingai įžengia pats knygos herojus – Italijos nacionalinių mados rūmų garbės prezidentas B.Modenese. Kaip visuomet elegantiškas, pilką dvieilį kostiumą vilkintis galantiškas vyras mesteli žvilgsnį į sausakimšą salę: „C’e il Giorgio?“ (išvertus iš italų k. – Ar yra Giorgio? Galvoje turimas dizaineris Giorgio Armani).
„Aš esu provincialas“, – netikėtai nuo šių žodžių susirinkusiai Milano aukštuomenei B.Modenese pradeda savo gyvenimo pasakojimą.
O jis sudėtas iš svaiginamų pažinčių, užmegztų tinkamu laiku ir virtusių didelėmis galimybėmis. Aštuoniasdešimt septintus metus einantis B.Modenese atrodo lyg turėtų tūkstančius gyvybių ir būtų išsaugojęs milžinišką prisiminimų jūrą.
Giuseppe, tik vėliau pasivadinęs Beppe vardu, gimė 1927 metų lapkričio 26 dieną Albos mieste Pjemonte. Tai kalvotas Šiaurės Italijos regiono centras, garsėjantis baltaisiais trumais, persikais ir vyno gamyba.
B.Modennese vaikystėje svajojo būti aktoriumi. Tačiau jo šeima norėjo, kad jis pasirinktų vaistininko profesiją. Nors patyrė įvairių sunkumų, jis pranoko net savo svajonę. B.Modenese netapo artistu, tačiau jo vaidmuo italų mados pasaulyje be galo reikšmingas.
Vyro karjera prasidėjo 1952 metais televizijos laida „Vitrina“, skirta madai ir interjerui. Kiek vėliau jis Milane, garsiojoje Monte Napoleonės gatvėje, atidarė parduotuvę „Il Ridotto“, kurioje meistriškai derino antikvariatą, amatininkų dirbinius, šiuolaikinį meną ir madą.
Kita naudinga ir nuoširdi pažintis 1954 metais užsimezgė su interjero dizaineriu Piero Pinto. Jis lydėjo Beppe daugelyje kelionių po pasaulį ir juodu nesiskiria iki šiol.
Kiek vėliau pirmoji patikėjusi B.Modenese viešuosius ryšius buvo Jole Veneziani – kailių karalienė, Milano buržuazijos numylėtinė. Tai buvo stiprus stimulas plėsti įtakingų pažinčių ir naudingų ryšių tinklą – B.Modenese bičiuliais tapo ne tik dizaineriai, tekstilės pramonės gamintojai, bet ir jų turtingi klientai.
Dešimties metų veikla televizijoje pelnė jam pripažinimą. Jis lankėsi Paryžiaus madų demonstravimuose, susipažino su dizaineriais ir verslininkais, keliavo į Jungtines Amerikos Valstijas, o visa tai išplėtė jo veiklos horizontus.
Aštraus proto B.Modenese darė tai, kas daugeliui tik šiandien priimtina kaip norma. Antgamtiško energijos užtaiso pakako konsultuoti tokias dideles korporacijas kaip mados namai „Chanel“, „Etro“, „Estee Lauder“, prabangių viešbučių „Four Seasons“ tinklas, prašmatnių „Bugatti“ automobilių gamintoja, „Byblos“ ženklo įkūrėjas „Girombelli Group“.
B.Modenese ir šiandien yra patikimas daugelio dizainerių patarėjas, jo palankumas – garantija tiems, kurie sukasi mados pasaulyje.
Dizaineris Roberto Cavalli prisimena, kad jei tik per kolekcijų pristatymus B.Modenese atsistodavo ploti, publika sekdavo paskui jį, o tolesnis pripažinimas dizaineriui būdavo garantuotas. Daugelis mados kūrėjų turi būti dėkingi už savo sėkmę būtent elegancijos ministrui, pavyzdžiui, D.Dolce ir S.Gabbana, kuriuos atrado būtent B.Modenese.
Didžiausias Beppe nuopelnas tas, kad jis sukūrė bendrą italų mados sistemą. Ir pirmiausia Milano. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Milanas buvo klestintis kūrybiškumo centras su daugybe jaunų talentų – „Missoni“, „Krizia“, „Walter Albini“, „Cadette“ su Franco Moschino, G.Armani ir Gianni Versace.
Tačiau jie neturėjo bendros vizijos, ją išgrynino B.Modenese.
1979 metų spalio 3 dieną po kelių bandymų (pirmasis pavadinimas „Madų demonstravimo centras“, o vėliau – „Milano kolekcijos“) buvo pristatytos naujausiosios mados tendencijos. Taip atsirado itališkoji praktinė mada (pret-á-porter), o Milanas pakrikštytas mados sostine.
Ir tai buvo tik pradžia. Nuo 1987 iki pat 2003 metų „Studio G.M.“ (Giuseppe Modenese studija) buvo atsakinga už Italijos nacionalinių mados rūmų spaudos tarnybą, ryšius su visuomene bei renginių organizavimą. Ypač Milano gatavų drabužių ir Romos aukštosios mados savaičių metu.
Taigi pusė pastarojo Italijos mados amžiaus paženklinta B.Modenese antspaudu: puikus organizatorius, bet pirmiausia italų mados pradininkas, sistemos „Made in Italy“ išradėjas.
Šios ryškios figūros apibūdinimas „Italijos elegancijos ministras“ atsirado 1983 metais, kai žurnalas „Women Wear Daily“ taip pakrikštijo B.Modenese. Šis titulas taip pat buvo paskirtas dienraščio „Corriere della Sera“ mados žurnalistei bei puikiai Beppe draugei Adrianai Mulassano. Ko gero, dėl šios priežasties ji raštu pasveikino savo bičiulį knygos pristatymo proga.
Knygoje „b.m. Beppe Modenese, Minister of Elegance“ daug fotografijų, kurios atskleidžia žavingą elegancijos ministro gyvenimo istoriją.
„Tikiuosi, kad ji pravers jauniems žmonėms, – sakė B.Modenese. – Mada negali sau leisti sustabarėti, užmigti ant laurų ar būti apimta ilgesio jausmo.“
Būdamas itin šiuolaikiškas, skvarbaus proto B.Modenese vis dėlto priklauso vyresnės kartos žmonėms, kurie labiau vertina ne virtualųjį, o realų gyvą bendravimą. Jo nerasi interneto erdvėje: jokių kontaktų, asmeninio profilio socialiniuose tinkluose ar asmeninės svetainės. Žinomą frazę „jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai“ sutriuškina šios personos išimtis.
Kartą žurnalistų paklaustas, kokiais aksesuarais pagyvinti aprangą, elegantiškasis B.Modenese atsakė: „Nevadinkite aksesuarų priedais. Tai jie yra aprangos esmė. Jie tapo neatsiejamais spalvingais vyriško garderobo palydovais nuo tada, kai vyriška apranga paskendo pilkumoje.“
Ir nenuostabu. Kai pritemsta salės šviesos ir sunku įžiūrėti pirmoje eilėje sėdinčių garbingų kviestinių svečių veidus, B.Modenese nesunku atpažinti iš ryškiai raudonų kojinių. Jos tapo dar vienu jo mados skiriamuoju bruožu.
Mados politikas jaučia aistrą sąsagoms, todėl jo marškinių rankogaliai užsegami tik jomis. Sąsagas italas kolekcionuoja visą savo gyvenimą. Kaip ir laikrodžius, nors yra viena keista aplinkybė: jų niekada nesegi.