Tarpukariu E.Schiaparelli vardas buvo nuolat linksniuojamas šalia Gabrielle Chanel, tačiau ugningu charakteriu ir savitu suvokimu apie madą garsėjusi italė laikyta didžiausia minimalistės Chanel oponente Paryžiaus mados pasaulyje. Ji siekė šokiruoti, stebinti, madą paversti menu, tad jos kūriniai iki šiol eksponuojami mados istorijos parodose: suknelė, kurios nudraskytas audinys primena plyštančią odą, drabužis su stuburo slankstelių formos iškilimais nugaroje, didžiuliu omaru dekoruotas vakarinis apdaras ir šiandien atrodo įdomiai, netikėtai, moderniai.
Nors praėjusiais metais kapsulinę kolekciją „Schiaparelli” mados namams sukūrė garsus prancūzų dizaineris Christianas Lacroix, šio sezono darbas – oficialus sugrįžimas bei M.Zanini paskelbimas „Schiaparelli” tradicijos tesėju. Ir pirmasis bandymas ant podiumo užkelti moderniai moteriai pritaikytus istorinius modelius jam puikiai pavyko. Viso pristatyta devyniolika derinių, kurių nemaža dalis įkvėpta E.Schiaparelli susižavėjimo Tolimaisiais Rytais, kiti – eklektiška elegancija, treti – tiesiog chaoso žavesiu madoje. Suknelėms bei kostiumėliams taikyti geros kokybės audiniai, marginti žaismingais raštais, drąsiai eksperimentuota su skirtingų ilgių sluoksniavimu, juodos ir baltos spalvų kontrastu, netrūko ir ryškių aksesuarų.
Kiekvienai manekenei buvo pritaikytas vis kitoks makiažas, skirtingos Stepheno Joneso skrybėlaitės. Kolegos palaikyti atvyko ir kitų Paryžiaus mados namų kūrėjai, o kritikai kolekciją liaupsino už išlaikytą sveiką humoro jausmą, raštų bei spalvų gausą, drąsą išryškinti ne drabužį, bet individualų manekenės grožį.
