„Pradėdama karjerą niekada neįsivaizdavau ir nekėliau sau tikslo kada nors vadovauti tokiai didelei bendrovei kaip Lietuvos paštas. Tai ne tik viena didžiausių pašto ir kurjerių paslaugas teikiančių bendrovių šalyje, bet ir vienas didžiausių darbdavių. Viskas užklupo netikėtai“, – sako L.Minderienė, Lietuvos pašto generalinio direktoriaus pareigas einanti nuo 2010-ųjų lapkričio.
Tai tapo vienu ryškiausių profesinių pokyčių jos gyvenime.
„Klaidingai maniau, kad būti vadovu paprasta. Tikriausiai esu iš tų žmonių, kurie linkę rizikuoti, keistis, tad priėmiau šį iššūkį. Neapsirikau. Svarbiausia – nebijoti priimti sprendimų, neignoruojant ir moteriškos nuojautos. Man gyvenime nuojauta ir pastabumas daug padėjo“, – pripažįsta L.Minderienė.
Šiandien ją džiugina Lietuvos pašto pokyčiai – atnaujinami ir į gyventojams patrauklesnes vietas perkeliami seni pašto skyriai, teikiama vis daugiau šiuolaikiškų paslaugų.
Tad šiandieninis paštas labai skiriasi nuo to, kokį Lina matė vaikystėje.
„Anuomet paštu dažniausiai buvo siunčiami laiškai ir atvirukai, o dabar, populiarėjant elektroninei prekybai, – siuntos. Negana to, specialūs siuntų savitarnos terminalai leidžia siuntas išsiųsti ar atsiimti 24 valandas per parą. Anuomet apie tokias galimybes ir technologijas daugelis net nesusimąstydavo“, – palygino pašto vadovė.
Ambicinga ir reikli sau moteris išgyvena, kai nepasiseka įgyvendinti planų, dėl kurių jai teko praleisti daug bemiegių naktų.
„Manau, vadovui svarbi savybė – gebėjimas prisiimti atsakomybę. Be to, svarbu, kad jis būtų išsilavinęs, ambicingas ir ryžtingas, mokėtų bendrauti, būtų teisingas ir žmogiškas, sugebėtų vadovauti, keldamas ne baimę, o pagarbą.
Tačiau nereikia pamiršti – kad įmonė pasiektų gerų rezultatų, svarbiausia – ne vieno žmogaus, o bendras visos komandos darbas.
Sakoma, kad vienas lauke – ne karys. Ir aš su tuo sutikčiau. Nebūtume pasiekę tokių rezultatų, jei ne atsakingas ir nuoširdus visos atsidavusios mano komandos darbas“, – tvirtina L.Minderienė.
Didelės įmonės vadovė ne visuomet į namus grįžta šeštą vakaro – jai neretai tenka dalyvauti įvairiuose susitikimuose, priėmimuose, renginiuose, išvykti į komandiruotę ne tik darbo dieną, bet ir savaitgalį. Kartais po įtemptos dienos reikia aptarti svarbius klausimus su kolektyvu, vadovais.
„Žinoma, tai nėra gerai, bet tokia realybė. Toks darbo grafikas ne visada džiugina, ypač kai tenka aukoti šeimai skirtą laiką. Bet juk kiekvienas darbas turi trūkumų, kuriuos tenka priimti“, – pripažįsta Lina.
Todėl, galėdama atitrūkti nuo darbų, ji stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su šeima, kurioje auga sūnūs Rokas ir Martynas, su tėvais ir draugais.
Savaitgaliais nors kelias valandas L.Minderienė skiria sau – sportuoja, skaito knygas, lanko koncertus. „Mėgstu eksperimentuoti virtuvėje, tik tam vis pritrūksta laiko“, – šypteli veikli moteris.