Galvą plastikinių gėlių puokšte pasidabinusi ir kelis kvadratinius metrus užimančią ar su praskiepu iki sėdynės suknelę vilkinti nuotaka stilistui Kęstui kelia graudžią šypseną. TV3 laidoje „Mados teismas” dalyvavęs menininkas negali atsistebėti, su kokiu prastu skoniu dažnai rengiama gražiausia gyvenimo šventė.
Projekte „Mados teismas” žinomi mados pasaulio atstovai kūrė specialiai šiam šou skirtus apdarus.
Šou turi dalyvauti atlikėja arba atlikėjas, vienas visuomenėje gerai žinomas žmogus ir mažiausiai keturios manekenės. Visus juos stilistas turi nuo galvos iki kojų parengti pasirodymui.
Stilistų kūrybą vertina komisija, kuriai pirmininkauja dizaineris Juozas Statkevičius.
Pirmosios laidos tema buvo vestuvės. O kaip vieną gražiausių gyvenimo švenčių paversti puikiu prisiminimu, o ne ašaromis aplaistyta beskonybe, kalbamės su stilistu K.Rimdžiumi.
– Pirmoje laidoje rengėte tik nuotaką, o jaunikio - ne?
– Mano nuotaka buvo be jaunikio, nes vestuvės – didžioji moters šventė.
Vestuves mes kartais patys šaržuojame. Išpučiame didžiulį burbulą, į kurį patenka visokios cukraus vatos, zefyrai, morengai ir kiti neliekninantys saldumymai.
Mano idėja – išvengti perdėto saldumo. Kartais galima įdėti mažiau, bet pavyksta geriau. Tačiau vestuvių dieną kažkodėl daugeliui norisi visko ir daug. Tuomet ir persaldinama.
– Turbūt visi nori, kad ta diena būtų įsimintiniausia gyvenime.
– Taip, tačiau daugeliui atrodo, kad tądien būtinai reikia radikaliai pasikeisti, tarsi aktoriui persikūnyti į kitą vaidmenį, tapti personažu, o ne būti savimi. Neretai persikūnijama taip, kad nuotakos neatpažįsta net artimiausi žmonės.
– Kokie vestuvininkai jums kelia šypseną?
– Būtent tie, kurie nori būti ne savimi, o kuo nors kitu – pasakų princesėmis ar princais ant baltų žirgų. Sutinku, įkvėpimo galima semtis ir iš pasakų, nuotakų suknelės gali būti ir pūstos, ir rauktos, bet dažniausiai visko būna per daug.
Kita bėda – ir moterys, ir vyrai neįvertina savo figūros trūkumų. Tai, kas gražiai atrodo smulkiai 36 dydžio drabužius vilkinčiai merginai, tikrai neatrodys gerai 44 dydžio moteriai.
Kritiškas požiūris į save iš šalies – sveikintinas dalykas. Ypač – vestuvių dieną. Jei bent kiek abejojama dėl savo skonio, patariu kreiptis į profesionalų stilistą ar dizainerį. Ir ne tik tam, kad jis sukurtų drabužį, bet ir tam, kad patartų iš šalies, kaip paslėpti plačius klubus ar apie juosmenį susikaupusius riebalus.
Šypseną kelia ir vestuviniai vazonai ant galvų, prikaišioti plastikinių gėlių. Gyvename Europos viduryje, mados tendencijos mus pasiekia taip pat greitai, kaip ir visą pasaulį, tad niekaip nesuprantu, kaip dar šiais laikais savo vestuvių dieną galima puoštis dirbtinėmis gėlėmis iš laidotuvių vainikų.
Su kuo asocijuojasi žodis „vestuvės”? Su švelnumu, meilumu, romantika, jausmingumu. Net ir seksualumu. Tad, moterys, pagalvokite, kaip turi jaustis pirmąją vestuvių naktį jūsų vyras, sukišęs rankas ne į šilkinius mylimosios plaukus, o į lipnų lizdą iš vielų, krepšių ar plastiko.
– Laikai keičiasi, nuotakos nenori būti kuklios mergelės su iki pasmakrės užsegtomis suknelėmis ir rūtų vainikėliais – jos nori būti gražios ir seksualios.
– Sutinku, bet vestuvių dieną reikėtų atsižvelgti į tradicijas ir tą kuklumą prisiminti.
Mano galva, nuotakai netinka suknelė su praskiepu iki šiknos, iš permatomo audinio ar apnuoginanti visus privalumus. Viskas turi būti sveiko proto ribose.
Vestuvės yra elegantiška šventė, į kurią ateina ne tik draugai, bet ir tėvai, giminės, artimieji. Vargu ar tokią dieną, išvydę iš limuzino išlipančią itin seksualią nuotaką, svečiai turi galvoti, kur nusukti akis ir kaip atsigauti po šoko terapijos.
Renkantis drabužį reikia apgalvoti, ar jis derės prie aplinkos, kur vyks puota, ar patogiai jausis princesė, kurios suknelė užima du kvadratinius metrus, pirkioje šiaudiniu stogu.
– Nuotakos įsigudrina vestuvių dieną persirengti net kelis kartus.
– Puiku! Kuo jos dažniau persirengia, tuo mes daugiau darbo turime. Ši tradicija išties yra sena. Tik dabar po vidurnakčio persirengusi nuotaka dažnai būna panaši nebe į nuotaką, o į erotinio šou dalyvę.
– Regis, esate natūralaus grožio ir kuklumo šalininkas?
– Manau, kad vestuvių dieną reikia stengtis būti ne kuo nors, bet savimi. Išryškinti tai, ką turi gražiausio, subtiliai paslėpti trūkumus. Elegancija iki šiol dar niekam nepakišo kojos.
O jei norisi pasirodyti su suknele milžiniška iškirpte ar trumpučiu, ilgas kojas su tinklinėmis kojinėmis atidengiančiu sijonėliu, prisiklijuoti penkių centimetrų ilgumo blakstienas ar pasidaryti beprotišką ševeliūrą, tam yra visokių pramoginių renginių, vakarėlių ir tam skirtų vietų – kavinių, barų, klubų.
Vestuvių dieną didžiausias pliusas yra natūralumas.
– Dažnam kreivą šypseną kelia ir pačių stilistų ar dizainerių stilius – keista apranga, aksesuarai, šukuosenos. Gal dėl to žmonės ir nepasitiki tokiais patarėjais?
– Matyt, mano, kad jei stilistas taip atrodo, vadinasi, pasisodins į kėdę, iš kurios pakilsi žaliais plaukais ir su ežiuku.
Jei stilistas nešioja skiauterę ant galvos, visiškai nereiškia, kad tą patį siūlys ir jums. Kita vertus, tokį stilių mėgstantis stilistas greičiausiai jums nepasiūlys elegantiškos suknelės. Stilistą reikia pasirinkti patiems – dabar visur yra daugybė informacijos.
Pastaraisiais metais žmonės žymiai dažniau kreipiasi ir į dizainerius, ir į stilistus. Ir tai yra gera tendencija.
– Garsiausi pasaulio dizaineriai drąsiai vardija vadinamąsias mados klaidas. Pabūkite mados teisėju – pasakykite tris didžiausias klaidas.
– Tai būtų ne mados klaidos, o daiktai ir reiškiniai. Pirmasis man didžiausią siaubą keliantis daiktas – vadinamieji kroksai (kompanijos „Crocs” avalynė – Red.).
Vieninteliu atveju juos pateisinu – sodyboje, kai niekas nemato, nueiti iki ežero. Bet ir tai mieliau eičiau basas, nes jei tą daiktą apsiaučiau, nebegerbčiau savęs.
Antrasis dalykas – savo kūno proporcijų neįvertinimas. Žinoma, ne visi gimė 90x60x90, bet ir nebūtina visiems būti vienodiems, kartais originalumas ima viršų. Tačiau būti sau kritiškesniems tikrai vertėtų, kad neatrodytume kaip viena žinoma dainininkė, kurios originalumas sukelia net ne juoką, o gailestį ar šleikštulį.
Trečias dalykas – derinys: vieta ir laikas. Sakoma, kad nėra netinkamų drabužių, yra tik ne vietoje ir ne laiku jais apsirengta.
Kai pamatau 10 valandą ryto merginą su vakariniu makiažu, sulenktais keliais ir žudikiškais aukštakulniais varančią Pilies gatve...
– Bet gal ji tokiu metu tik grįžta namo po vakarėlio?
– Prisipažinsiu, pirma mintis tokia ir kyla. (Juokiasi.)
Kitas variantas – nepagarba aprangos kodui. Jei renginys vyksta, tarkime, Vilniaus rotušėje, reikia visiškai negerbti organizatorių, kad ateitum su džinsais ar sportbačiais.
– Ar televizijose jums kas nors rėžia akį?
– Iš naujausių laidų labiausiai akį rėžia „Šuolis” (TV3). Nesuvokiama, kodėl šio projekto dalyviai taip aprengti. Galima rasti visokių pateisinimų: mažas biudžetas, nebuvo laiko, kas nors ko nors nespėjo. Bet dabar jau parodytos kelios laidos, o situacija tik blogėja.
Ar verta kūną, kurio apimtys nėra 90x60x90, įvilkti į sidabrinį lateksinį drabužėlį, dėl kurio žmogus atrodo tarsi kepti folijoje paruošta višta. Jei laidos kūrėjų tikslas sužadinti apetitą, jie savo pasiekė, nes iškart įsigeidžiau valgyti.
Kai kuriais atvejais net netobulo kūno žmogus, o dar turintis gerą humoro jausmą, gali būti pristatytas skoningai. O jeigu ten daromos parodijos, jos yra nejuokingos.
– Televizijoje, koncertuose ar renginiuose matome įvairias merginų grupes. Kaip vertinate jų stilių?
– Grupės, kuriose dainuoja Natalija Bunkė ar Oksana Pikul-Jasaitienė, taip dažnai keičia pavadinimus, kad jų net neprisimenu.
Galima diskutuoti dėl skonio, bet už tai, kad jos visada atsakingai ruošiasi prieš eidamos į sceną, reikėtų pagirti. Kaip specialistas matau, kiek ten įdedama darbo.
Nors jų drabužėliuose riba tarp gero skonio ir vulgarumo ypač plona, kai kuriais atvejais manau, kad su stiliumi jos gana neblogai susitvarko. To nebūtų galima pasakyti apie visus kitus šių grupių klonus, atsirandančius kone kas savaitę.
– Kokio TV projekto stilistiką pagirtumėte?
– „X Faktoriuje” buvo sėkmingai suderinta visuma: daina, scenografija, apšvietimas, atlikėjo drabužis.
– Pateikiame jums kelių garsių porų vestuvių nuotraukas. Ar galėtumėte pakomentuoti jų stilių?
– Nors visos šios poros stilistiškai labai skirtingos, negalėčiau prikibti nė prie vienos. Kodėl? Todėl, kad iškart juntama profesionalo ranka.
Simonos Nainės suknelės skeltukas šiuo atveju nėra per didelis. Viskas laiku ir vietoje. Ji atrodo ir elegantiškai, ir skoningai.
O.Pikul-Jasaitienės trumputė suknelė (ją kūrė dizaineris J.Statkevičius. – Red.) su ilgu permatomu sijonu sukuria ne vulgarumo, o romantikos pliūpsnį. Liekna, smulki mergina panaši į Coliukę.
Rūta Ščiogolevaitė ir per vestuves liko ištikima savo stiliui – paprasta, detalėmis neapkrauta suknelė, nuotaką puošia ilgi gražūs natūralūs plaukai.
Danutė Petraitienė (buvusi Elzbergienė) – nors ir vyresnio amžiaus, yra labai liekna, jaunatviška, elegantiška ir charizmatiška. Per vestuves nuotaka net kelissyk keitė sukneles, tačiau tuo pat metu surengė šventę ir sau, ir artimiems žmonėms.
Nėra šablono, kaip reikia atrodyti per vestuves. Visos šios poros galėtų būti puikūs gero skonio pavyzdžiai. Kartais nereikia bijoti kopijuoti garsių moterų, kurios naudojasi stilistų ir dizainerių paslaugomis. Protingai kopijuoti nėra blogai.
