Spalvinga ir rėksminga apranga – tai vyro bandymas sukurti pasitikėjimo savimi iliuziją.
Blizgančią aprangą renkasi vyrai, linkę į isteriją, – jausmingi, greitai užsidegantys. Juk tvirtinama, kad žmonės, gyvenantys harmonijoje su savimi, renkasi blankesnių spalvų aprangą.
Tikima, kad jei vyro kostiumas atrodo idealiai ir yra gerai išlygintas, prieš jus – pedantas, toks gyvenime yra neva priekabus, kaprizingas ir nuobodus. Anot Džeimso Bondo, niekada nepasitikėk vyru, apsirengusiu idealiai, – jo viduje visada yra kas nors nenatūralaus.
Tačiau visa tai tik charakteriai, efemeriškos ir subjektyvios savybės, galinčios kisti, nelygu aplinkybės. Mat jei vyras, apsirengęs prasto automobilių serviso šaltkalvio drabužiais ir kalba kaip prasto automobilių serviso šaltkalvis, dar nereiškia, kad ir yra prasto automobilių serviso šaltkalvis.
Aš pažinojau daugybę žmonių, kurių išvaizda visiškai neatitiko jų taurios, prasmingos vidinės būsenos. Net ir tas linksmasis klounas, didmiesčio gatvėje dalijantis vaikams balionus, nebūtinai šypsosi, kai nusivalo grimą ir sunkiai sudrimba į fotelį savo skurdžiame būste.
Ir ką galite pasakyti apie smokingą vilkinčio konferansjė įpročius ir svajones, kai vakarėliui pasibaigus jis pranyksta užkulisiuose?
Nupiešti tam tikrus drabužius vilkinčių žmonių psichologinį portretą nėra lengva ir paprasta, išskyrus vieną akivaizdų psichikos nukrypimą – kai vyras sąmoningai velkasi tuo metu netinkančius drabužius: į laidotuves ateina dėvėdamas Arlekino triko, į darbą Ūkio ministerijoje eina skylėtais treningais, o šiltame būste miega su kailine kepure kaip sovietinio animacinio filmuko herojus.
Tai anomalija, ir žmogus, jos sąmoningai siekiantis, – ne maištininkas, o beprotis. Tačiau yra viena vyriško garderobo detalė, iškart aiškiai nusakanti jo vidinę būseną. Tai avalynė. Juk kostiumų ar marškinių kiekvienas vyriškis gali turėti daug ir skirtų įvairioms progoms, o štai batus mes dažniausiai avime vienus, bent jau vienos spalvos ar modelio.
Kiekvieną rytą galime ilgai svarstyti, kokį kaklaraištį pasirišti, tačiau batus aunamės automatiškai. Juk avalynė – tai sielos, o ne proto veidrodis.
Pagalvokite patys – tik avalynė pasakys visą teisybę apie jos savininką. Sportiniai bateliai – aktyvus gyvenimo būdas, klasikiniai bateliai – sieloje konservatorius. Išblizginti – pedantas, nešvarūs – aplaidus žmogelis, be charakterio. Aštri bato nosis išduoda tikslingumą ir ryžtą, kvadratinė – užsispyrimą, apvali – atsargumą ir siekį išvengti konfliktų.
Devyni iš dešimties vyrų avi juodus batus. Visos kitos spalvos – žalia, raudona, mėlyna, balta – tai jau siekis išsiskirti, nebūti tokiam kaip visi. Šviesi avalynė išduoda pižoną, rudi batai – polinkį į tradicines vertybes ir ramų gyvenimo būdą. Mėlyna avalynė priklauso svajingos natūros žmogui. Romantikams patinka suvarstoma avalynė.
Batų raištelių raštas daug ką gali pasakyti apie jų varstytoją. Žinoma, kad oficialaus apavo raištelių raštas visada yra „=“, o laisvalaikio – „X“, bet ir tai ne taisyklė, o tendencija, pagal kurią galima improvizuoti, – egzistuoja net 36 raštai, kaip susirišti batų raištelius. Beje, išmokti tinkamai suvarstyti batus praverčia, nes egzistuoja atskiri raštai įvairių profesijų avalynei – raitelių, bėgikų, kariškių. Netgi satanistų, kuriems, matyt, patiktų pentagramos formos raštas.
O tinginiai ir pažangos mėgėjai renkasi įsispiriamą apavą ir lipukus. Pėdą apgaubiančios avalynės savininkas – savimyla.
Asmuo, avintis didelius beformius batus, akivaizdžiai slepia nuo aplinkos kažkokią baisią paslaptį. Zomšinius batus mėgsta tie, kurie siekia komforto ir šilumos. Avintys medžiaginius batus nemėgsta atsakomybės ir vengia prisirišti prie kitų žmonių ar jų idėjų.
Kuo daugiau ant batų prikabinta geležėlių, prisiuvinėta aplikacijų ir išrantymų, tuo juos avintis žmogus siekia veikti sudėtingiau ir užsimaskuoti. Ir atvirkščiai – kuo mažiau aplikacijų ar raštų, tuo žmogus atviresnis ir paprastesnis.
Kai tai žinai, ir gyvenimas mielesnis. Atrodytų, gyvena sau žmogelis, nenorėdamas išsišokti ir nebūti blogesnis nei kiti, tačiau meti žvilgsnį žemyn ir iškart tampa aišku, kas jis toks. Nori jis to ar nenori. Žvilgsnį gali nudelbti, o akis paslėpti po tamsiais akiniais, kvėpavimą sulaikyti ir nė vieno žodžio netarti. Batus juk aunamės nesąmoningai, ir jų niekaip nepaslėpsi. Taigi dar kartą primename – batus reikia valyti, juos reikia prižiūrėti, puoselėti, nes požiūris į batus – tai požiūris į visą pasaulį.
