Indrė yra baigusi Vadybos studijas, tačiau, kaip pati teigia, visada mintys sukosi tik apie drabužių kūrimą. Pradėjusi nuo kepurių su angelo atvaizdu, šiuo metu dizainerė gali didžiuotis naujausia vasaros suknelių kolekcija, kurią pristatė viena garsiausių moterų Lietuvoje Oksana Pikul-Jasaitienė.
- Ar jūsų vaikystės svajonės buvo susijusios su drabužių kūrimu ir dizainu? - naujienų portalas lrytas.lt pasiteiravo dizainerės I.Kvedarienės.
- Aš augau pas močiutę. Rūbai visada buvo svarbūs mūsų šeimoje, nes močiutė pati siūdavo, mus rengdavo ir puošdavo.
Nuo vaikystės su sese mėgdavome puoštis ir savaitgaliais su mama vis važiuodavome ieškoti, ką gražaus nusipirkti. Tuomet laukdavome pirmadienio, kai galėsime eiti į mokyklą ir apsirengti gražiais naujais rūbais.
Vėliau norėjosi ir pačiai kažką naujo sugalvoti. Visada sumąstydavau, ką apsirengti, patardavau sesei ir mamai. Ilgą laiką mano kūryba buvo tik savame rate: sukurdavau drabužius ir eidavau pas siuvėją, kad man juos pasiūtų.
- Nuo ko prasidėjo jūsų, kaip dizainerės kelias ir koks buvo pirmasis kūrinys?
- Man labai patinka kepurės. Tiksliau, viskas, kas gražiai atrodo ant galvos. Maždaug prieš metus pabandžiau susikurti sau kepuraitę ir, kai nuėjau į audinių parduotuvę, atradau labai daug patinkančių medžiagų. Tuomet atsirado labai daug minčių ir idėjų, todėl sukūriau net aštuonias kepures. Žinoma, man jos visos buvo nereikalingos, todėl nusprendžiau nufotografuoti ir įdėti į internetą. Man buvo labai džiugu, nes kepuraitės sulaukė tikrai didelio susidomėjimo. Po kepuraičių atsirado ir drabužiai.
- Jūsų sukurtos kepurės turi angelo atvaizdą. Kokia jo reikšmė?
- Mano namuose buvo molinis angelas ir, nežinau kodėl, kilo idėja jį pradėti piešti. Norėjau angelą atvaizduoti senovinį, kiek vintažinį. Pirmiausiai nufotografavau eskizą ir tada nusprendžiau kažką panašaus pabandyti pavaizduoti ant rūbų. Tai nebuvo joks religinis simbolis. Tiesiog man jis buvo labai gražus ir aš norėjau jį pagyvinti.
- Ar neketinate išbandyti ir kitus panašius simbolius, paįvairinant jūsų kolekciją?
- Ne. Mano angelas labai visiems patiko, todėl šiuo metu jis yra mano kuriamų drabužių ženklas. Visi mane kaip dizainerę atpažįsta iš angelo.
- Kaip manote, kokių asmeninių savybių ir sugebėjimų reikalauja dizainerės darbas? Ar sunku kurti?
- Darbas , žinoma, atima labai daug laiko, tačiau yra labai smagus. Kadangi šis užsiėmimas visą gyvenimą buvo mano hobis, jis man suteikia daug gerų emocijų. Svarbiausia šiam darbui yra neišsenkančios ir geros idėjos.
Idėjos sukasi mano galvoje kiekvieną dieną. Netgi sūpuojant vaiką vakare gali šauti į galvą puiki mintis. Negaliu pasakyti, kada tiksliai ateina mintys. Jos gali užklupti bet kurią akimirką.
- Kokiais būdais stengiatės populiarinti savo kuriamus drabužius?
- Populiarumas šiais laikais dažniausiai pasiekiamas visagaliame socialiniame tinkle „Facebook“. Su manimi susiekia netgi klientės iš Šveicarijos, Azijos, Amerikos.
- Kur galima pamatyti ir įsigyti jūsų kuriamus drabužius?
- Pagrindinė vieta yra „Facebook“ tinklalapis. Netolimoje ateityje planuoju susikurti ir internetinį puslapį. Taip pat turiu savo studiją Kauno senamiestyje, todėl, kas žino, gali atvažiuoti ir apžiūrėti drabužius. Deja, aš nesu prisiuvusi labai daug drabužių, nes nenoriu, kad juos dėvėtų masės žmonių. Noriu, kad išliktų tam tikras kiekis, todėl drabužiai siuvami tik pagal užsakymus.
- Galbūt atsimenate, kas buvo pirmoji jūsų klientė?
- Pirmoji klientė buvo mano pažįstama, kuri užsisakė kepuraitę. Iš pradžių niekas nesuprato, kad tai mano kurtos kepurės, nes aš pati fotografavausi su jomis. Daug kas galvojo, kad paprasčiausiai dalyvavau fotosesijoje.
- Kaip minėjote, neseniai pristatėte kolekciją su O.Pikul-Jasaitiene. Kaip susipažinote ir nusprendėte bendradarbiauti?
- Ji man parašė asmeninę žinutę, sakydama, kad jai labai patiko kepuraitė ir džemperis su angeliuku. Ji juos užsakė. Tad aš jai pardaviau džemperį ir padovanojau kepuraitę.
Man buvo labai malonu su ja bendrauti. Todėl vėliau man kilo idėja, kad Oksana galėtų pristatyti mano naują kolekciją.
Manau, tos suknelės Oksanai labai tiko ir ji puikiai atspindėjo suknelių grožį.
Aš nelabai mėgstu standartinius modelius, mieliau renkuosi išskirtines moteris.
- Trimis žodžiais apibūdinkite savo kūrybą.
- Moteriškumas, stilingumas ir išskirtinumas.
- Kokio tipo moteriai skirti jūsų kuriami drabužiai?
- Mano klientės yra labai skirtingos moterys: nuo jaunų panelių iki brandaus amžiaus moterų. Nesvarbu, koks jos amžius, moteris turi būti moteriška, neslepianti savo figūros ir nevilkinti maišų. Ji turi nebijoti išsiskirti ir atkreipti į save dėmesį.
- Ką mėgstate vilkėti kasdieninėje aplinkoje ir ypatingomis progomis?
- Visai neseniai teko eiti į vaiko išleistuves ir pastebėjau, kad pati neturiu išeiginės suknelės. Visur lekiu su sportiniais bateliais, džinsais ir savo kepure.
Pastebėjau, kad ypatingomis progomis mėgstu pasirinkti ne savo kurtus rūbus. Savo rūbus matau kasdien ir manau, kad kitoms moterims jie gražiau tinka. Aš pati mėgstu išbandyti kažką naujo.
- Teko matyti, kad kuriate drabužius ir vaikams. Ar daug mamyčių lepina savo vaikus išskirtiniais rūbais?
- Keista, bet ne. Galbūt dėlto, kad jie yra brangūs, o vaikai greitai auga.
- Kodėl nedrįstate prisiliesti prie vyriškų drabužių dizaino?
- Savo vyrui esu sukūrusi ir pasiuvusi sportinį kostiumą, tačiau su moterimis yra daug įdomiau ir paprasčiau. Mūsų vyrai pilvoti ir panašiai, tai, manau, reikėtų daug darbo įdėti. Aišku, nesakau kategoriško „ne“.
- Kaip manote, ar jūsų pirmasis kūrinys žymiai skiriasi nuo paskutiniojo?
- Mano kūrybinis kelias tęsiasi tik metus, bet galiu drąsiai teigti, kad skiriasi. Vis tiek bėgant laikui tobulėja ir kokybė ir mano pačios sugebėjimai. Tik dizainas išlieka maždaug toks pat.
- Kaip įsivaizduojate save ir savo kūrybą po penkerių metų?
- Aš mėgstu jaunatvišką stilių, todėl nemanau, kad pradėsiu kurti kostiumėlius. Parduotuvės įkurti tikrai nenoriu, nes tuomet mano rūbai taps masiški. Tiesiog ir toliau stengsiuosi išlaikyti jaunatvišką stilių.
