Drugelių valdovė dizainerė Agnė Kuzmickaitė sostinės Mažajame teatre trečiadienio vakarą pristatė naujausią savo kolekciją. Naujausius jos kūrinius, kuriuos įkvėpė trimetės dukters Leonardos piešiniai, pristatė daugiau nei 40 garsiausių mūsų šalies modelių.
Podiumu žengė ir A.Kuzmickaitės sutuoktinis – muzikantas ir dainininkas Saulius Prūsaitis. Jis pademonstravo ryškiaspalvį kostiumą.
Pagerbti žinomos dizainerės susirinko gausus būrys kviestinių svečių.
A.Kuzmickaitė džiaugėsi, kad jos kūriniai – praktiški, tad po kolekcijos pristatymo daugelis jų atsiras puoštis mėgstančių lietuvių spintose.
Agnė nė neketino slėpti, kad šią jos kolekciją įkvėpė dukters piešiniai, kurie priminė makalynes – pagal juos sukurtos išraiškingos aksomo aplikacijos puošia perregimas šilko organzos sukneles, palaidines, net batus.
„Iš pirmo žvilgsnio vaiko makaliūzės atrodo chaotiškos, netgi beprasmės, tačiau kai jas piešia savas vaikas, tėvai į ją žvelgia kitaip.
Vaikų piešiniai – universali kalba. Šią mažo žmogaus kūrybinę išraišką perkėliau į rūbą. Norėjau atskleisti grožį, kurį į suaugusiųjų pasaulį įneša vaikų išdaigos.
Paradoksai, atsirandantys tarp suaugusiųjų veiklos ir vaiko požiūrio, yra labai įdomūs“, – sakė A.Kuzmickaitė, į savo kasdienybę ir jos įtaką kūrybai žvelgianti ne tik kaip kūrėja, bet ir kaip mokslininkė.
Vilniaus Dailės akademijoje A.Kuzmickaitė studijuoja Meno doktorantūrą ir pretenduoja tapti vienintele Lietuvoje aktyviai kuriančia drabužių dizainere, turinčia mokslinį daktaro laipsnį. Jos disertacijos tema – „Kasdienybė kaip kūrybos inspiracija – dizainerio savireflekcija“.
A.Kuzmickaitės drabužiai tiks toms, kurios kasdien derina daugybę socialinių vaidmenų: yra dukros, draugės, mylimosios, mamos, darbuotojos, vadovės.
Jų moteriškumą išryškins grakščių siluetų suknelės, glaustinukių ir sijonų ansambliai, o klasikinių vyriškų marškinių tipo priekyje susagstomos suknelės, sijonai bei laisvo kirpimo palaidinės leis jaustis nevaržomai.
Kai kurie kolekcijos drabužių siluetai tarsi pasiskolinti iš vyro garderobo. Pavyzdžiui, sijonai, savo forma atkartojantys švarko apačią.
Artėjančiam atostogų sezonui siūlomi maudymosi kostiumėlių modeliai saikingai atviri, akcentuojantys figūros privalumus ir subtiliai maskuojantys vietas, kurias dažna moteris norėtų pridengti.
Lietuvoje neregėto populiarumo sulaukęs ir dizainerės vizitine kortele tapęs trimatis drugelis šioje kolekcijoje irgi išbandė kelis skirtingus, anksčiau neregėtus įvaizdžius – tai plazdėjo nusidažęs spalvingomis makaliūzėmis, tai žvilgėjo išskleidęs didžiulius juodos lakuotos odos sparnus.
Kartu su drabužių kolekcija dizainerė pristatė ir keletą rankinių, kuprinių bei batelių modelių. Kurdama avalynę A.Kuzmickaitė nesistengė keisti pėdos proporcijų ir eksperimentuoti su formomis.
Dailiais aukštakulniais avinčios manekenės žingsniavo tarsi po vaiko pasaulį, tarp milžiniškų įvairius buities akcentus primenančių dekoracijų – vaisių lėkštės, dubens su kepti paruošta višta, darbo stalo ir galybės kitų.
Tokią įspūdingą scenografiją, kartu atspindinčią ir chaotišką šiuolaikinių supermamų kasdienybę, A.Kuzmickaitė kūrė su režisieriumi Slavomiru Leontjevu.
Užuot išvydę nuotakos suknelę, kolekcijos pabaigoje svečiai gėrėjosi Lietuvoje dar neregėta suknele iš silikono. Drabužis priminė ryškiaspalvius guminius saldainius. Tokį A.Kuzmickaitės sumanymą įgyvendino skulptorius Donatas Jankauskas–Duonis.
Silikono suknelė – tarsi blyksnis ateinančių laikų mados, kai drabužiai bus spausdinami trimačiais spausdintuvais: pačių netikėčiausių formų, be siūlių, iš dirbtinių ir patogiai perdirbamų medžiagų, pritaikytų kiekvienam individualiai ir idealiai glundančių prie kūno.
