Atidarymas – modelių apsuptyje
Festivalis prasidėjo didžiuliu miesto jaunimo sambūriu penktadienį vakare – į finalinę modelių atranką rinkosi dešimtys norinčiųjų demonstruoti mados kolekcijas. Susirinkusius sveikino ir mados festivalį paskelbė pradėtu jo įkūrėja ir prodiuserė Jurga Sutkutė bei kūrybos vadovė Asta Labžentytė.
Atidarymo šventę vainikavo tarp Paryžiaus ir Kauno balansuojančios modelio ir kūrėjos Gia Ram paveikslų parodos atidarymas. Šiuolaikiniu menu besidominti mergina tvirtino, kad darbas mados industrijoje yra tiesiogiai susijęs su menu, „dizaineriai kuria meno kūrinius“, neabejojo ji.
Intuityviai piešianti Gia Ram minėjo, kad tokia veikla jai lyg kokia terapija, „pradėdama neturiu jokių tikslų, tiesiog piešiu, bet ilgainiui pastebėjau, kad mano darbuose iškyla vis tas pats moters veidas“. Abstraktų meną kurianti Gia Ram išsidavė, kad ateityje norėtų savo gyvenimą dar glaudžiau sieti su daile, galbūt įkurti jaunų kūrėjų meno galeriją.
Penktadienio akcentu tapo socialinių mokslų daktaro Eugenijaus Skerstono mados psichologijos knygos „Vyras ir veidrodis: psichologinė dvikova“ pristatymas. „Tokios knygos nėra retos Anglijoje ar Prancūzijoje, bet tikrai retos Lietuvoje“, kalbėjo autorius, kurio nuomone besipuošiantis vyras mūsų šalyje dažnai vis dar sulaukia neigiamos aplinkinių reakcijos. Vieną po kito pristatydamas praėjusius amžius, E. Skerstonas juos preparavo atlikdamas to meto būdingiausių mados bruožų analizę, sugretindamas madingiausių Europos taškų puošeivas su mokėjusiais puoštis vyrais Lietuvoje.
Mados atradimai iš Klaipėdos
Visas tris festivalio dienas jo lankytojai galėjo tyrinėti dizaino mugę – joje savo kūrybą pristatė Lietuvos ir Latvijos kūrėjai bei rinktinius užsienio mados ženklus atstovaujančios parduotuvėlės. Mugėje apsilankę miestiečiai turėjo progą susipažinti ir su Klaipėdoje kuriančiais, bet ne visada pamatomais dizaineriais. Pavyzdžiui, mados ženklas „Vilnys“, kurio arsenalas – tekstilė iš architektės rankų.
Tai proga sužinoti, ką bendro turi rūbo konstravimas su architektūra. Arba mados ženklas „Debesy“, vilioję rankų darbo žaislais ir aksesuarais, kurių vienas įspūdingiausių – susegamų medžiaginių „pagaliukų“ rinkinys, kurio naudojimo-konstravimo galimybes riboja tik fantazija – nuo kilimėlio iki žaislinio paukščio ar kopėčių į dangų.
Visas festivalio dienas Kultūros fabrike veikė ir mados kino teatras. Jame vyko trumpametražių mados filmų konkursinės programos peržiūros. Savo kūrinius konkursui buvo atsiuntę 19 kūrėjų iš Baltijos šalių.
Įvairios kolekcijos
Svarbiausia festivalio diena – šeštadienis sutraukė minias mados mylėtojų, panorusių savo akimis pamatyti, įspūdingą mados šou demonstravimą. 14 dizainerių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos pristatė labai skirtingas kolekcijas – podiumu žengė ir elegantiškais, kasdieniam dėvėjimui tinkamais rūbais pasipuošę modeliai, ir dėvintys futuristinius konceptualius kostiumus. „Kol gyvenau savo šalyje neatkreipdavau dėmesio, tik išsikrausčiusi į Kopenhagą pastebėjau, kokia skirtinga kultūra Estijoje ir Danijoje“, pasakojo jauna estų dizainerė Anja Yelizarjeva, kalbėdama apie festivalyje pristatytą ironija dvelkusią kolekciją „Malchik Fantastika“. Pasitelkdama formas, medžiagas ir aplikacijas ši kūrėja nagrinėjo socialinio lauko pokyčius posovietiniame pasaulyje.
„Norėjau perteikti posovietinės miesto kultūros vaizdą. Siekiau perdėtai dramatizuoti brutalų tos aplinkos grožį, žaisti lyčių stereotipais ir sukurti utopinį jaunystės pasaulį“, sakė A.Yelizarjeva.
Madų kolekcijų demonstravimą triukšmingai baigė klaipėdiečiai „Pliustrys“ su kolekcija „Techn circus“ – LED šviesomis švytinčius kostiumus pristatė „Tina Dance“ šokėjos.
Festivalio augimo mastas
Apžvelgdama jau įvykusį festivalį jo kūrybos vadovė A.Labžentytė sakė: „Manau, kad šiemet išsigryninome ir pasirinkome teisingą veiklos strategiją, skatinančią plėsti mados ir aprangos kultūros lauką, burti tarptautinę kūrėjų ir vartotojų bendruomenę, tobulėti, dalintis žiniomis ir auginti tvarią Baltijos šalių mados poziciją Europoje. Jaučiu, kad Klaipėda gali tapti labai įdomiu mados kultūros uostu. Pradžia padaryta, o kaip seksi ateityje priklauso ne tik nuo festivalio organizatorių, bet ir nuo šalies bei miesto politikų, gyventojų bei rėmėjų geranoriškumo“.
„IKRA mada“ prodiuserė J.Sutkutė papildė savo kolegę sakydama, kad festivalis tikrai paūgėjo, „į madų šou buvo surinkti stiprūs dizaineriai, atvyko žymių vardų blokas iš Rygos, taip pat buvo įspūdingas ir pats pasirodymas (scenografija, šviesos, choreografija ir vizualizacijos), nedidelė, bet koncentruota mugė, sudaryta iš įdomių ženklų, naujas ir stiprus akcentas – trumpametražių filmų konkursas. Labai pavyko susitikimas, diskusija su Lietuvos ir Latvijos dizaineriais, kurio metu kalbėta apie mados vartotojų edukaciją, mados lauko problemas abiejose šalyse“. J.Sutkutė pažymėjo, kad šiemet į festivalį iš Berlyno buvo atvykęs ir mados supirkėjas, „tai reiškia, kad „IKRA mada“ virsta rimtu mados renginiu, kuris privalo turėti savo taisykles“.
