Kai kurie pasaulinio garso mados namai pasisakydami prieš žiaurų elgesį su gyvūnais savo naujausiose kolekcijose nustojo naudoti jų kailius.
Dizaineriai tikina, jog dabartinės technologijos leidžia sukurti daugybę medžiagų, kurios ir madingos, ir beveik niekuo nesiskiria nuo natūralaus kailio.
Drabužių iš natūralaus kailio gamintojai tvirtai įsitikinę, jog dirbtinis kailis ir kiti pakaitalai savo savybėmis neatstoja tikro. Be to, nuo amžių glūdumos tik natūralus kailis suteikia jaukumo, patogumo, pabrėžia eleganciją, rodo prabangą.
Būtent tikrą kailį vertina ir daugybė kauniečių. Tuo nesunkiai galima įsitikinti išėjus į miesto gatves ir pasidairius, kuo vilki merginos bei moterys.
Šį sezoną dailiosios lyties atstovėms teko ilgokai laukti, kad iš spintų galėtų išsitraukti savo kailinius.
Paskutinėmis praėjusių ir pirmosiomis šių metų dienomis smarkiai žemiau nulio laipsnių nukritęs termometro stulpelis pagaliau suteikė tokią galimybę.
Vienos kaunietės gatvėmis išdidžiai žingsniuoja demonstruodamos naujutėlius gaminius iš puikiai išdirbto žvilgančio audinių, šinšilų, bebrų ar net kengūrų kailio. Nesunku nuspėti, kad daugelis šių apdarų kainavo ne vieną tūkstantį eurų.
Kitos nesibodi apsivilkti ne pirmos jaunystės triušio, karakulio ar lapės kailinių drabužių, greičiausiai pirktų prieš kelis, keliolika, o gal net keliasdešimt metų. Daugeliu atvejų šio apdaro amžių išduoda ne tik modeliai, bet ir apšiuręs ar net vietomis nusitrynęs kailis.
Laisvės alėjoje ir senamiestyje pirmąją sausio savaitę daugiausia galima išvysti natūralaus kailio gerbėjų. Populiariausi ilgi ar pusilgiai kailiniai. Trumpo kirpimo švarkų matyti nedaug. Juos kaunietės greičiausiai vilksis, kai oras kiek atšils.
Dirbtinio kailio paltais ar švarkais vilki labai nedaug merginų. Išskirti galima nebent jaunas merginas, greičiausiai moksleives ar studentes, apsirengusias vidutinės klasės prekės ženklais pažymėtose parduotuvėse siūlomais nenatūralaus kailio drabužiais.
Tačiau daugelis jų neslėpė, kad jeigu išgalėtų įpirkti, per šalčius mieliau apsivilktų tikrus kailinius, nes sintetinis kailis nėra toks šiltas.
Kaunietė advokatė Raimonda Lazauskienė šią žiemą vaikšto vilkėdama prieš sezoną Italijoje pirktus ilgus klasikinio modelio tamsius audinių kailinius. Moteris šį lengvai prižiūrimą ir puošnų natūralų kailį labiausiai vertina dėl praktiškumo.
„Kailiniai neteplūs, lengvi, elegantiški, o svarbiausia patogūs ir šilti. Juos vilkėti tinka ir lengvai pašalus, ir spaudžiant dideliam šalčiui. Be to, audinės kailis nebijo darganos“, – kalbėjo moteris.
Menininkę Jolantą Šmidtienę nuo speigo saugo vos prieš kelias savaites pasiūti balti kailiniai iš mutono – trumpai nukirpto ir specialiai išdirbto avikailio. Juos moteriai pasiuvo Kauno kailinių siuvėjai.
„Daugybę metų nenešiojau kailinių, nes akies nepatraukdavo daugelyje parduotuvių siūlomi chalatus primenantys modeliai. Norėjau išskirtinių kailinių, kurie būtų šilti ir dailūs. Galvoje sukosi šviesus, platėjančio modelio pusilgis drabužis, kokį dabar ir turiu. Vilkėdama šiuos kailinius jaučiuosi labai moteriška“, – tikino J.Šmidtienė.
Istorikei Janinai Paulauskienei ilgus rusvos spalvos kailinius viena Kauno kailių siuvimo įmonių pasiuvo iš jos sutuoktinio sumedžiotų bebrų. Drabužiui prireikė daugiau nei dviejų dešimčių bebrų kailių.
Nors dažniausiai parduotuvėse galima išvysti įvairiomis spalvomis dažytų bebrų kailinius, moteriai artimesnė natūrali kailio spalva, todėl jo nedažė.
„Vandenyje gyvenančio bebro kailis nebijo ne tik spiginančio šalčio, bet ir drėgmės. Todėl šis kailis šiltas ir patvarus. Tuo jau spėjau įsitikinti. Nors drabužį turiu dar tik antrą sezoną, kailininkai tvirtina, jog jis patikimai tarnauti gali daugybę metų“, – kalbėjo kaunietė.
Nuo pat žiemos pradžios laukusi, kada galės apsivilkti praėjusį sezoną tėvų dovanotus tamsiai mėlynus avikailio su odinėmis detalėmis kailinius, personalo valdymo srityje dirbanti Dovilė Bezubec per šaltį juos dėvi kasdien.
„Šiuos kailinius pamačiau vienoje lietuviškų kailinių drabužių siuvykloje, kai ieškojome kailinių mamai. Artėjo mano gimtadienis, todėl paprašiau tėvų tokios dovanos. Pernai dėl šiltos žiemos kailinius vilkėjau mažai. Šįmet galiu juos dėvėti gerokai ilgiau“, – sakė mergina.
*** Baiminasi, kad lapės kailiniai storina
Ričardas Šimukonis Kailių žinovas
„Natūralūs audiniai ir drabužiai iš jų nuo seno vertinami dėl savo praktiškumo. Juk visi šie kailiai ir yra susiformavę natūraliose gamtinėse sąlygose, ištvėrę lietų ir sniegą, karščius ir šalčius.
Todėl kailiniai drabužiai leidžia odai kvėpuoti, kūnas gerai jaučiasi, lengvai išgarina drėgmę. Be to, kailiai visuomet buvo ir tebėra puošnumo ir prabangos simbolis.
Kailiniai moterims – lyg automobiliai vyrams. Visi nori kuo prabangesnės klasės, tačiau ne visi gali įpirkti.
Kauno gatvėse netrūksta pasitelkus aukščiausias technologijas išdirbtų vadinamųjų brangiakailių žvėrių – audinių, šinšilų, sabalų, ruonių ar karakulio kailiniais vilkinčių damų. Šie kailiai vertinami dėl ilgaamžiškumo, purumo, grožio, žvilgėjimo, šilumos laikymo.
Patys populiariausi kauniečių kailiniai – siūti iš avikailio. Jie ypač vertinami dėl šiltumo, patvarumo ir daugeliu atvejų ne itin aukštos kainos. Drąsesnės moterys renkasi kailinius iš kengūros, lūšies ar Kanados bebrų kailio. Iš gatvės mados neišeina kalnų ožio, ėriuko ar triušio kailiai.
Pastaruoju metu pasigendu anksčiau itin mėgtų brangiakailiais laikomų lapės kailinių. Moterys neslepia, kad jų vengia dėl to, kad ilgas lapės kailis neva jas storina.
Iš avių, ėriukų, kojotų ar bebrų kailio pasiūtus kailinius vis dažniau velkasi ir vyrai. Mados pasaulyje populiarūs įvairių spalvų kailiniai drabužiai, tačiau kauniečių nešiojamų kailinių spalvų paletė nėra plati. Mėgstamiausios juoda, ruda ir pilka spalvos.“ ˙
