Jau 15 metų geriausia drobė R.Stakėnienei yra šilko audinys, ant kurio atsiranda įmantriausi spalvingi raštai. Šilko tapybos techniką dizainerė puikiai įvaldė supratusi, kad jos darbe – pernelyg daug amato, bet mažai kūrybos. Sujungti dvi meno rūšis jai atrodė išganinga mintis, – rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Iš pradžių kūriau aksesuarus, o kai įvaldžiau techniką, nusprendžiau pabandyti kurti tapytus drabužius“, – pasakojo garsaus muzikanto Virgio Stakėno žmona.
Pakerėjo kaktusai
Naujausia R.Stakėnienės kolekcija „Floreant Cactaceae!“ (išvertus iš lotynų k. „Težydi kaktusai!“) pirmiausia buvo prabangiai pristatyta Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje. Tačiau netrukus iškeliavo į egzotiškąją Ispanijos salą Tenerifę, kur buvo įkurdinta ten veikiančioje lietuviškoje galerijoje „Balta“.
Žinoma moteris labai džiaugiasi tokiu savo žingsniu – anot jos, tai puikus būdas reprezentuoti lietuvių kultūrą. Tiesa, svarbiausiu lietuvės kolekcijos motyvu tapo visai ne lietuviškas augalas.
„Kai prieš keletą metų lankiausi Meksikoje, pamačiau žydinčius kaktusus ir užsikrėčiau šia idėja. Nusprendžiau, kad turiu ant šilko tapyti kaktusų žiedus. Pradėjau domėtis šiais augalais, jų žydėjimo procesu ir visą laiką šią idėją nešiojausi mintyse“, – kalbėjo R.Stakėnienė.
Antras kartas nemelavo
Tačiau jos svajonei nebuvo lemta išsipildyti iškart. Užklupus ekonominei krizei teko šią temą pasilaikyti sau kiek ilgiau. Iki kolekcijos atsiradimo kaktusų motyvai kartkartėmis atsidurdavo ant pavienių drabužių, aksesuarų.
„Taip išėjo, kad į Meksiką nuvykau antrą kartą ir po pastarojo vizito mano degantis noras atsinaujino, sprogo visomis spalvomis.
Tiesiog nebegalėjau šios temos laikyti mintyse, privalėjau išlieti“, – pasakojo dizainerė.
Jos karjeroje būta ir daugiau su gėlėmis susijusių kolekcijų, pavyzdžiui, „Gėlės“ ar „Muzika“. Pastarąją sudarė drabužiai, ištapyti senoviniais instrumentais, kurie apipinti augalais.
Paklausta, ar čia būta ir vyro įtakos, R.Stakėnienė šypsojosi: „Tikriausiai šią kolekciją įkvėpė vyras... Mane visą gyvenimą lydi muzika.
Tačiau man labai miela tapyti gėles. Gal dėl to, kad esu moteris. Juk gėlėms neabejinga beveik kiekviena.“
Patraukė šilko magija
Nors daug metų su šilku dirbanti dizainerė neneigia, kad jis brangus ir prabangus, įžvelgia labai daug audinio privalumų.
„Žinoma, žmonės linkę įsigyti praktiškus drabužius, tačiau pasakyti, kad šilkas yra nepraktiškas, būtų didelė klaida. Juk šiame natūraliame pluošte yra 76 proc. baltymų ir 18 proc. žmogui reikalingų aminorūgščių bei specialių šilko klijų, kurie labai naudingi sveikatai.
Tad šilką dėvintis žmogus jaučiasi tarsi su antrąja savo oda, kuri pirmajai leidžia kvėpuoti, saugo nuo šalčio ir saulės spindulių“, – kalbėjo kūrėja.
Dizainerės įsitikinimu, šilkas praktiškumu nenusileidžia nei medvilnei, nei vilnai.
Nors ji pritarė, kad prabangios ištapytos šilko tunikos nebūtinai tiks visur.
„Su šilkiniais drabužiais tikrai neisime į sporto salę ar į daržą. Šilkinių drabužių paskirtį natūraliai lemia jų kaina.
Šilko gaminius patarčiau vilktis tada, kai norisi atrodyti jaukiai, gražiai ir puošniai.
Vien pats šilko audinio paviršius atrodo prabangiai!“ – teigė R.Stakėnienė.
Visai netrukus Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune gyvų kaktusų fone bus galima išvysti ir pačios dizainerės fotografijų parodą. Nuotraukose – kaktusų žiedų šilke kolekcijos fragmentai.
