„Indrė – buvusi mano klientė, apie kurios „gabumus“ tikrai daug žinau. Tie, kas perka jos neva kurtus drabužius, už nekokybiškai neplagijuotą darbą sumoka milžiniškus pinigus. Ir tai – tik ledkalnio viršūnė“, – patikino dizainerė Natalija Šakelienė.
Tačiau, anot jos, pasakojant apie I. Kvedarienės kūrybinį kelią, būtina pradėti nuo pradžių. 2012 – ais Indrė kreipėsi į Nataliją prašydama nupiešti norimą laikrodį ant aksominės kepuraitės.
„I.Kvedarienei paaiškinau, jog to, ko ji pageidauja, padaryti nepavyks, nes ant aksomo piešti neįmanoma. Nebent prisiūti aplikaciją. Patariau jai išsirinkti norimą objektą, nurodžiau, kur jo nuotrauką paversti aplikacija ir tuomet imtis jos derinimo prie galvos apdangalo darbų“, – prisiminė N. Šakelienė.
Jos teigimu, Indrė niekaip negalėjo sugalvoti, kas aplikacijoje turėtų atsispindėti. Tuomet N. Šakelienė sakė parodė namuose iki šiol turimus kvapiuosius akmenis, ant kurių pavaizduotas putlus, italų renesanso dailininko Mikelandželo kurtas angeliukas. Jis buvo užvaldęs pasaulį po to, kai „Dolce & Gabbana“ vienoje iš savo kolekcijų panaudojo įvairių angelų motyvus.
I. Kvedarienė prisiminė tokią grožybę turinti ir savo namuose. Neužilgo ji pas N. Šakeliene grįžo nešina aplikacija su angeliuku. I.Kvedarienė paprašė pagaminti ir daugiau skirtingų kepuraičių su aplikacijomis, nes pasakojo norinti surengti asmeninę fotosesiją.
Viena likusi aplikacija N. Šakelienės iniciatyva papuošė ir glaustinukę. Neužilgo I. Kvedarienės puslapyje buvo patalpintos nuotraukos, greta kurių puikavosi užrašas „Mano kepurės kurtos Jums“. Dar viena fotosesija, kurioje Indrė vilkėjo anksčiau kurtus Natalijos drabužius, taip pat buvo patalpinta internete su subtiliu prierašu apie I.Kvedarienės kūrybą.
Netgi po dviejų fotosesijų paviešinimo, kuriose N. Šakelienės darbus Indrė pristatė kaip savo, moterų santykiai nenutrūko. Indrė vėl užsuko pas dizainerę ir pareikalavo jai sukurti dar drabužių.
N. Šakelienė kategoriškai atsisakė pildyti I. Kvedarienės pageidavimus, nes suprato, jog ji, profesionaliai sukonstruotus, sumodeliuotus ir pasiūtus drabužius parduoda kaip savo kūrybą. „Tuo metu negalvojau, kad šie I. Kvedarienės žaidimai išsirutulios iki tokio lygio. Bet vėliau, kai atsisakiau šios klientės, jos pasamdyti viešųjų ryšių specialistai per kelis metus suformavo klaidingą nuomonę apie žmogų, kuris dizaine ne tik neturi išsilavinimo, bet ir nieko apie tai nesupranta“, – sakė N. Šakelienė.
Neužilgo kai dizainerės ir klientės keliai išsiskyrė, I. Kvedarienė internete pradėjo puolimą. Nataliją ji vadino savo buvusia siuvėja, pavogusia idėjas.
„Per dieną gaudavau dešimtis Indrės žinučių. Įvairaus turinio. Vyras mane vis ramino. Sakė, kad galbūt Indrė talentinga, gal jai reikėjo gero starto ir ji dar visiems parodys, ką gali... Deja, per daugiau nei trejus metus ji nė kiek nepasistūmėjo į priekį“, – patikino N. Šakelienė. Jos teigimu, I. Kvedarienė iki šiol nesupranta, kas yra dizaineris. Aprangos dizaineris, pasak N. Šakelienės, pats projektuoja, konstruoja ir siuva atskirus drabužių modelius bei kuria kolekcijas. Dizaineris parenka ir derina audinius, prognozuoja mados kryptį ir gali ją argumentuotai pateikti. Aprangos dizainerio pareigos apima modelių pasiūlymų rengimą, siuvimo priežiūrą. Dizaineris ieško naujų medžiagų ir technologijų, siekia, kad sukurti modeliai būtų originalūs, funkcionalūs, naujoviški, paklausūs.
„Dizaineris netgi pats turi mokėti pasigaminti audinį! Ir tam tikrai reikia ir daugybės žinių, ir praktikos“, – sakė N. Šakelienė.
Jos teigimu, paprašiusi nupiešti laikrodį ant aksominės kepuraitės ir sulaukusi paaiškinimo, jog to padaryti nepavyks, bet galima galvos apdangalą papuošti aplikacija, I. Kvedarienė pasijuto dizainere, o Nataliją ėmė laikyti tiesiog sumania siuvėja.
„Kas dabar paverčia Indrės atneštas žurnalų iškarpas realybe, nežinau. Bet daugybės jos neva kurtų drabužių originalus radau tiesiog internete. Pavyzdžiui, 2014 – ųjų Indrės kolekcija, apie kurią rašė lietuviški žurnalai, yra 2013 – ais pristatytos Sportmax kolekcijos plagiatas“, – pasakojo N. Šakelienė.
Tačiau, jos teigimu, I. Kvedarienei dar būtų galima atleisti kūrybos stoką ir įžūlumo perteklių, jei ji sugebėtų klientams pateikti kokybišką produktą.
„Skelbiu.lt puslapyje pamačiau, kad kažkokia mergina parduoda visai nedėvėtą I. Kvedarienės bliuzoniuką. Greta buvo įdėta nuotrauka. Mano darbo nuotrauka. Bet kai kitoje nuotraukoe išvydau tikrąjį Indrės šedevrą, supratau, kad kinai garsių dizainerių drabužius nukopijuoja geriau... Nei išlaikytų proporcijų, nei dekoro teisingoje vietoje“, – pasakojo N. Šakelienė.
Jos teigimu, užsisakę vienokį drabužį ir gavę prastą jo kopiją, vartotojai turėtų užversti skundais tokius atvejus tiriančias tarnybas. Bet, matyt, ne kas tenori prasidėti su visuomenėje garsia ponia.
Su I.Kvedarienės „kūryba“ ji susidūrdavo nuolat. Ir ne todėl, kad labai domėjosi. O todėl, kad Indrė ją vis pristatydavo kaip siuvėją, kuri neva pavogė jos idėją drabužius aplikuoti Mikelandželo angeliukų atvaizdu.
„Patikėkite, tą girdėti, kai žinai tiesą, nėra smagu. Juk užtenka youtube pažiūrėti I. Kvedarienės kūrybą reklamuojantį filmuką. Jis prasideda vaizdu, kai Indrė kažką piešia. Bet tik profesionalas suprata, kad pieštuką ji laiko virš lekalo. Ką ant jo gali piešti? Pagal jį reikia siūti! Ir tik retas turbūt žino, jog dalis vaizdo filmuota ne Indrės darbo aplinkoje, bet retorane „Stikliai“. Taip klientas klaidinamas sudarant įspūdį, kad I. Kvedarienė turi prabangią darbo erdvę“, – pasakojo N. Šakelienė.
Skandalas su drabužiu, sukurtu modeliui Solveigai Mykolaitytei, I. Kvedarienės istorijoje, pasak N. Šakelienės, galėtų būti ne vienas. Jos teigimu, panaršęs internete gali rasti turbūt visų Indrės „darbų“ originalus, sukurtus užsienio autorių. Tačiau, anot jos, vieną drabužį I. Kvedarienė tikrai sugalvojo pati – tai dryžuota jūreiviško tipo suknelė, prie kurios prisiuvo užuolaidos skiautę. N. Šakelienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad dizainerės viešuose renginiuose įprastai vilki savo kurtus drabužius, tuo tarpu I. Kvedarienė reklamuoja kitų autorių darbus, nors to viešai niekuomet nedeklaruoja.
„Bendravimą su Indre būčiau pamiršusi kaip blogą sapną. Bet ji, skleisdama melą, nebeleidžia likti abejingam“, – patikino N. Šakelienė.
Ji stengiasi nesikišti į privatų kitų gyvenimą, bet yra įsitikinusi, jog apie viešumoje dažnai besirodantį žmogų visuomenė privalo žinoti tiesą. Skaitydama komentarus prie straipsnio apie I. Kvedarienę, Natalija aptiko vieną įdomią detalę. Kažkas iš komentuojančiųjų rašė, jog iš automobilių vagies žmonos nieko per daug tikėtis negalima. Pasidomėjus paaiškėjo, kad informaciją apie teistą ir vis į pareigūnų akiratį patenkantį sutuoktinį Žaną Šestakovą Indrė tikrai gana atidžiai slepia.
„Per visą pasaulio istoriją yra žinoma šimtai atvejų, kai greta garbingų žmonių stovi sukčiai. Tik reikia prisiminti – lazda turi du galus. Visose situacijose“, – patikino N. Šakelienė.
