Betonines jo kurtas peteliškes greitai pradėjo graibstyti ne tik šio aksesuaro kolekcininkai, bet ir tie, kurie nemėgsta tradicinių papuošalų, bet žūtbūt nori išsiskirti iš minios.
„Pavadinimas yra mano pavardės trumpinys. Tėvai pasakojo, kad vaikystėje, dar nelabai mokėdamas kalbėti, taip trumpindavau savo pavardę. Taigi mano kuriamos peteliškės yra suasmenintos, jos – apie mane“, – šypsodamasis kalbėjo Andrius.
Nors peteliškes kaip aksesuarą dažniausiai renkasi klasikinio stiliaus mėgėjai, šis stilius jaunam vyrui – svetimas.
„Klasikinis stilius turi savo privalumų, tačiau aš labiau vertinu modernų ir šiuolaikišką stilių. Norėjosi supriešinti, paimti klasikinio stiliaus akcentą, tačiau jį pagaminti iš visiškai su stilistika nesusijusios medžiagos. Parodžiau, kad peteliškė gali būti su-prantama visai kitaip“, – kalbėjo „Kazaukos“ kūrėjas.
Jis pats savo garderobe turi tik dvi peteliškes – abi susikurtos paties. Nors tarp jo klientų yra ir tokių, kurie savo kolekcijose sukaupę per pusšimtį šių aksesuarų.
Tačiau kaip pačiam kūrėjui, nemėgstančiam klasikos, atėjo keista mintis nerti į tokį mados verslą?
„Pirmiausia kilo mintis pagaminti ką nors gražaus iš betono. Juk esu inžinierius, dirbu statybų įmonėje – tai artima mano veiklai. O kad tai bus peteliškė, sugalvojau netikėtai. Tiesiog šovė į galvą. Norėjosi sukurti ką nors naujo, užsiimti nauja veikla, kartu nenutolstant nuo savo srities“, – mintimis dalijosi A.Kazlauskas.
Meninių fantazijų įgyvendinimas ir kūrybinė laisvė tapo puikia veikla po tikslaus, skaičiais paremto darbo.
Prieš tai jau kurį laiką vyrą kankino mintis, kad per mažai laiko skiria kūrybai ir naujiems dalykams išbandyti. Tad nuo šios idėjos jo nesulaikė net faktas, kad pats su mada iki tol neturėjo jokio ryšio, dizaino patirties.
Dėl to A.Kazlauskas mažiausiai suko galvą, nes iš pradžių neturėjo tikslo iš savo pomėgio sukurti verslą.
„Jeigu yra žmonių, kuriems tai patinka, – puiku. Jaučiu, kad galiu tai tęsti. O jei jų nebūtų atsiradę, peteliškės būtų ir likusios vienkartiniu projektu. Tai man yra pomėgis ir savęs realizavimo būdas“, – aiškino peteliškių kūrėjas.
Jo kūryba susižavėjo net garsusis archi-tektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kauš-pėdas, kuriam peteliškių kūrėjas pats įteikė dovanų. Jomis pasipuošęs žinomas vyras pastebėtas jau ne kartą.
„A.Kaušpėdas mane labai žavi kaip asmenybė, kaip drąsus žmogus. Man jis – įkvėpimo šaltinis ir pavyzdys, kaip pasitikėti savimi ir tikėti tuo, ką darai. Taip pat mane žavi, kad gyvenime jis sugeba suderinti dvi skirtingas sritis: architektūrą ir muziką. Ir vienoje, ir kitoje jis užima stiprią poziciją, todėl jam ir norėjau padovanoti peteliškę“, – šypsojosi vyras.
Savo paties rankomis pirmąsias peteliškes kūręs Andrius ieškojo geriausių medžiagų, turinčių reikiamas savybes, – gaminiai turėjo būti kuo lengvesni ir tvirtesni. Lengviausia pirmosios kolekcijos peteliškė sveria vos 28 gramus.
„Betonas galutinai sustingsta tik per 28 dienas, nors iš liejimo formų galima išimti jau po paros“, – įdomų kūrybos ypatumą atskleidė inžinierius.
Kurdamas aksesuarus iš betono A.Kazlauskas galvoja ne tik apie vyrus, bet ir dailiąją lytį. Juk šiuolaikinėms moterims tai gali tapti, pavyzdžiui, nepriklausomybės, laisvės, stiprybės simboliu. Vis dėlto vyrams papuošalai šiomis dienomis ne ką mažiau svarbūs nei moterims.
„Peteliškė yra tarsi asmeninio stiliaus papildinys – ja atskiro stiliaus nesukursi. Smagu, kad tinka segėti ir prie kostiumo, prie pailgintų marškinių, džinsinio švarko ar odinės striukės“, – kalbėjo vyras.
Jis sutinka, kad pastaruoju metu tiek vyrai, tiek moterys kratosi perdėto blizgesio. O ir kūrėjai, neberasdami naujų idėjų, atsigręžia į senas, pačias paprasčiausias statybines medžiagas, svarsto, kaip jas pritaikyti, joms suteikti naujas formas ir gyvybę.
Pirmąsias peteliškes praėjusių metų pabaigoje Andrius pagamino tiesiog savo namų virtuvėje. Ir dabar viskas vyksta namuose, tačiau dabar kūrėjas turi jam padedančių žmonių komandą. Su odos detalėmis dirba tai išmanantys profesionalai.
