Apie teigiamus gyvenimo pokyčius ir kilimą iš jausmų bei pykčių duobės byloja ne tik įtemptas M.Mickevičiaus-Mino vasaros koncertų ir renginių grafikas, bet ir naujausių dainų pavadinimai.
Neseniai radijo stotims buvo pasiūlyta atlikėjo daina „Bučiuojamės“, o interneto erdvėje pasirodė daina ir vaizdo klipas „Viskas tvarkoj“.
Dainininkas, kuris pats parašė šioms dainoms ir tekstą, ir muziką, neslėpė, kad apie bučinius norėjęs prabilti gerokai anksčiau. Tačiau tuomet jo mintis valdė ne itin malonūs išgyvenimai, susiję su buvusiais santykiais.
Vyras atvirai pasakojo, kad darbas ir kūryba jam padėjo pakilti iš asmeninių problemų liūno. Tačiau maždaug prieš metus tam tikrą laiką jis kūrybą buvo atidėjęs į šalį. Dabar vėl viskas stojo į įprastą ritmą.
„Neseniau įrašiau dainą „Bučiuojamės“, pristačiau kūrinį „Viskas tvarkoj“. Netrukus išgirsite ir dar kelias naujas mano dainas, tarp jų ir kūrinį – „Dėl tavo romantiškų akių“. Rudenį laukia naujas koncertinis turas Jungtinėje Karalystėje. Tam labai noriu atnaujinti savo repertuarą“, – apie savo muzikinę veiklą pasakojo M.Mickevičius-Mino.
– Šią vasarą uždainavote apie aistringus bučinius. Net neabejoju, kad jūsų gyvenime jų netrūksta?
– Aistringi bučiniai reikalingi kiekvienam. Juk emocinis ryšys būtent nuo to ir prasideda. Jeigu nepatiks išrinktojo bučiniai, be jokios abejonės, nutrūks bet kokie santykiai. Mano gyvenime bučinių netrūksta. Man jie labai svarbūs. Bučinys yra tikras tik tuomet, kai jis kyla iš jausmo.
– Kalbate apie bučinius ir jausmus, sukūrėte dainą apie romantiškas akis. Vadinasi, jūsų širdis užimta?
– Mano širdis visada užimta. Jai tenka daug atlaikyti – ir kraują, ir jausmus pervarinėti po kūną. Širdis be darbo nebūna.
– Viešumoje esate dažnai matomas su žavia tamsiaplauke.
– Tuomet ir aš žavus. Juk jeigu būni šalia ar kartu su kokiu nors žmogumi, tuomet užsikreti jo šypsena, energija ir žavumu.
– Mėginate išlikti paslaptingas?
– Dar pridurkite: ir nenuspėjamas.
– Teismai su buvusia drauge, garsia šokėja, dar tęsiasi. O sielos žaizdos ar traukiasi? Galbūt jau pavyko viską užmiršti ir atsiriboti nuo praeities?
– Teismo procesai tęsiasi. Muzikiniam mano gyvenimo tai daug įtakos neturi. Asmeninį gyvenimą tie nemalonumai palietė tiek, kiek jie susiję su mano namų aplinka.
Tik itin akylas klausytojas ar gerbėjas pastebi liūdesį mano akyse koncertų metu. Visa tai, kas įvyko, vadinu Dievo skirtu išbandymu, kurį privalu išgyventi stipriam žmogui.
– Ar ši skaudi klaida buvo jūsų gyvenimo pamoka? Ko iš jos išmokote?
– Į tokius klausimus aš atsakau taip – čia tokia pat klaida, kaip pasukti ne į tą gatvę, nes joje gali slėptis vagis ar maniakas, ar imtis kokios veiklos ar verslo, kai aplinkoje gali būti užsimaskavusių sukčių.
Galima sakyti ir taip, kad klysta visi tie, kurie bando kurti pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tačiau tuomet nei jausmams, nei šeimai neliktų vietos.
Dar supratau, kaip svarbu išsivalyti gyvenimo šiukšles net ir žmonių prasme, kad ir kaip neskaniai tai skambėtų. To reikia tam, kad sukurtum erdvę tinkamiems žmonėms atsirasti.
– Po skyrybų minėjote, kad ši patirtis neleido prarasti pasitikėjimo visomis moterimis. Jomis tikite?
– Esu taip pat sakęs, kad Lietuvoje netrūksta puikių, padorių žmonių – vyrų ir moterų, su kuriais galima sudaryti ir verslo, ir asmeninio gyvenimo sandorius. Būtų neprotinga visus vertinti pagal vieno asmens ar vienos šeimos poelgius.
– Kokios moterys jums patinka? Į kokias atsisukate gatvėje?
– Gražias. O ką? Geras atsakymas. Gražias. Viskuo: kūnu, elgsena ir išsiauklėjimu.
– Esate kūrėjas. Kas jūsų mūza?
– Akimirka. O joje gali būti ir simpatinga moteris, ir kilęs jausmas, ir kokio nors įspūdžio efektas. Tas momentas ir tampa įkvėpimu. O tą įkvėpimą skubu įamžinti eilėse, dainose, prisiminimuose.
– Sakoma, kad vyrams sunku suprasti moteris, nes jie kilę iš Marso, o moterys – iš Veneros. Jūsų manymu, ar daug reikia moteriai, kad ji būtų laiminga?
– Na, jūs ir paklausėte! Teiraujatės vyro, kiek reikia moteriai, kad ji būtų laiminga? Mes, vyrai, tikriausiai net nutuokti negalime, ko moterims reikia. Vieną dieną ji užsimano gražesnės rankinės arba kokio blizgučio, kitą dieną sako, kad jai nereikia nieko, išskyrus romantiką ir tavo dėmesį. Moteris kas minutę gali užsigeisti vis ko nors kito. Taigi aiškaus atsakymo nėra. Jos nori arba nieko, arba... visko.
– O ko nori vyrai?
– Ištikimos, geros moters šalia, karjeros, saugumą kuriančių priemonių – pinigų arba akcijų, vaikų giminei pratęsti, žaidimų, laisvo laiko žvejybai, alui, meditacijai. Žinoma, čia tik šimtoji vyrų norų sąrašo dalis.
– Itališkos dainos, kurias dainuojate, lyriškos, melodingos ir romantiškos. Ar jos atspindi jūsų romantišką sielą?
– Žinau, kad daugeliui žmonių patinka gražios melodijos dainos, kupinos emocijų, išgyvenimų, jausmų.
Kalbant apie mane viskas kiek kitaip. Dabar turiu naują požiūrį ir visiems aiškinu, kad iš romantikos aš jau išaugau. Vakarienė ant jūros kranto – ne romantika, o graži gyvenimo akimirka. Kava lovoje – tik patogumas ir užuomina į „bus ir daugiau“. Pasivaikščiojimas po naktinį Vilnių – poilsis po dienos darbų.
– Kokią vietą jūsų gyvenime užima buitis?
– Mane traukia galimybė tobulėti, kurti, siekti. Į buities rūpesčius stengiuosi pernelyg nepasinerti.
Galbūt mane galima dažniau išvysti valgantį nei gaminantį. Ypač mėgstu lazaniją. Galėčiau kitame gyvenime būti katinu Garfildu. Maisto ruošti kartais neatsisakau, bet turiu tokią keistenybę: norą ruošti maistą man sukelia graži virtuvė. Be to, dar labai svarbu turėti kam jį ruošti.
– Kas jums yra meilė?
– Kažkas neapčiuopiama, kažkoks silpnumas, proto užtemimas, kartu ir tikslas, siekis, saviraiška, savęs aukojimas dėl kitų.
– Ne kartą garsiai kalbėjote, kad norite turėti gražią šeimą. Ar noras ją kurti neišblėso?
– Ne, ne, viskas gerai. Žinoma, buvo žingsnis atgal, o dabar reikia du žengti į priekį. Atrodo, kad tam reikia daugiau pastangų ir tvirtumo, tačiau čia ne problema.
– Ne kartą sakėte, kad vestuvės – brangus malonumas, todėl joms taupote pinigus. Ar jau pavyko sutaupyti reikiamą sumą?
– Dabar akcijų rinkose nepalanki padėtis. Tačiau, kiek žinau, ji jau taisosi. Kai pasitaisys visiškai, tada bus galima kelti vestuves.
– Prieš kurį laiką viešėdamas Sicilijoje planavote ten kurti verslą. Ar tie planai dar sukasi galvoje?
– Bendravimas ir verslo santykiai su Sicilijoje dirbančiu virėju Enzo vis dar palaikomi. Netrukus vėl vyksiu aplankyti jo ir nuostabaus jo restorano.
Bet kokie kilę norai planuoti renginius ar organizuoti savo privačias šventes sicilietiškoje aplinkoje gali būti lengvai įgyvendinti.
– Minčių išvykti gyventi į Italiją neturite?
– Kodėl neturiu? Turiu. Dažnai pasvarstau, kad gal reikia persikelti gyventi į Italiją. Dėl geresnių orų, mano akims mielų vaizdų, skrandžiui mielo maisto ir širdžiai mielos romantikos.
– Kas stabdo žengti tokį žingsnį?
– Esu labai prieraišus. Nemėgstu greitai keisti merginų, gyvenamosios vietos, automobilių, darbo. Esu prisirišęs prie savo tėvų ir gerbėjų, kurių dauguma vis dar gyvena Lietuvoje. Todėl bent dešimt metų dar tikiuosi būti ant scenos ir pagrindinius savo pasirodymus atlikti būtent čia. Nuo rudens manęs dar lauks ir universitetas, kur dėstau italų kalbą.
– Vasarą jus dažnai galima pamatyti koncertuojantį pajūryje, vedantį renginius kituose miestuose, tačiau iš televizijos ekranų beveik išnykote. Kaip atlikėjas dėl to jaučiatės nuvertintas?
– Lietuviška šou rinka, kaip ir bet kuri kita rinka Lietuvoje, yra tokia maža, kad to eterio kartais vos užtenka išsidalyti saviems. Jeigu nesi kieno nors giminė ar geras bičiulis ir nori, kad tave dažnai rodytų per televiziją, reikėtų įsigyti kurio nors kanalo akcijų paketą. Kai jį įsigysiu, manęs televizijoje bus labai daug. Kol kas nemažai manęs yra tiesiog žmonių širdyse, koncertuose ir šventėse. Per dešimt kūrybos metų turėjau gal kokius tris ar keturis laisvus savaitgalius.
Esu dažnai kviečiamas organizuoti, vesti išskirtinius vestuvių pokylius Lietuvoje, Italijoje, Anglijoje, juose dainuoti.
– Vasarą daug laiko leidžiate pajūryje? Ar lieka laiko maudynėms? Gal mėgstate tiesiog tysoti saulėje ir degintis?
– Aš labai mėgstu gamtą, žemę, ugnį, vandenį, jūrą. Ilgos maudynės ir deginimasis man ne prie širdies, tačiau prie jūros vis einu ir einu.
– Apie ką svajojate žiūrėdamas į jūros bangų mūšą?
– Norėčiau nusipirkti salą, kurioje įgyvendinčiau tokį pasaulio modelį, koks man tinkamas. Tokio žmonių bendravimo, tokios elgsenos, tokio aplinkos grožio ir tokios laiko tėkmės, kaip sugalvočiau.
– Šios svajonės primena Thomo More’o veikalą „Utopija“, todėl yra tikimybė, kad artimiausiu metu jos neišsipildys. O planą bent penkeriems metams į priekį turite?
– Planas yra. Trokštu pasistatyti kitą namą. Norėčiau, kad jis stovėtų ant skardžio su vaizdu į jūrą ir niekada neuždengiamais langais per visą sieną.
Planuoju vesti. Susilaukti dukters. koncertuoti. Nupirkti žmonai automobilį „Bentley“, dukrai „Mercedes“ dviratį, sau – „Maserati“.
– Kur keliautumėte šią akimirką, jeigu pamojus burtų lazdele staiga atsirastų tokia galimybė?
– Apsukčiau porą kartų aplink žemę. Ji tokia graži, o aš dar tiek mažai matęs.
– Kokią pasaulio vietą įvardytumėte kaip mėgstamiausią, o gal gražiausią?
– Sunku atsakyti, nes per mažai pasaulio esu matęs.
Labai mėgau savo namo aplinką Klaipėdoje, turiu mėgstamą vietą vienoje Palangos kavinės terasoje.
Yra gerą jausmą keliančių vietų Londone ar Romoje.
Galbūt čia reikėtų pagudrauti ir atsakyti taip, kad šitas pokalbis su jūsų skaitytojais baigtųsi gražiai.
Mėgstamiausia vieta taps ta, kurioje su mylima žmona ir gražia dukra sėdėsime kojas nuleidę ir mėgaudamiesi nuostabiu vaizdu, vienas kito artumu, valgysime vanilinius ledus su šokolado gabaliukais ir vyšniomis.
Iš vieno didelio indo. Su šaukštais ilgais koteliais. Lengvai vakarėjant.
