Algis Kriščiūnas surado 365 laimės receptus

365 atsakymai į klausimą, kas yra laimė. Tokio gėrio per metus pririnko fotografas, legendinės grupės „Foje“ būgnininkas, vienas grupės „Pypl“ įkūrėjų Algis Kriščiūnas (47 m.). Be to, gavo ir dovanų – „triusikus“. Tikrai tas žmogus gyvena su vėju – štai kodėl norisi pažvelgti į jį iš arčiau.

Algis Kriščiūnas.<br>A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) nuotr.
Algis Kriščiūnas.<br>A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) nuotr.
Projekto „Happy365“ herojus – dantistas Paulius iš Londono.<br>A.Kriščiūno nuotr.
Projekto „Happy365“ herojus – dantistas Paulius iš Londono.<br>A.Kriščiūno nuotr.
Algio žmonos Jurgos darbo stalas Fuerteventūros saloje.
Algio žmonos Jurgos darbo stalas Fuerteventūros saloje.
A.Kriščiūno nuotr.
A.Kriščiūno nuotr.
Algis su Jurga pabėga ne tik nuo žiemos, taip jie iš tykančių ligų pagrobia savo dukrą Paulą.
Algis su Jurga pabėga ne tik nuo žiemos, taip jie iš tykančių ligų pagrobia savo dukrą Paulą.
Algis su Jurga pabėga ne tik nuo žiemos, taip jie iš tykančių ligų pagrobia savo dukrą Paulą.
Algis su Jurga pabėga ne tik nuo žiemos, taip jie iš tykančių ligų pagrobia savo dukrą Paulą.
Algis su Jurga pabėga ne tik nuo žiemos, taip jie iš tykančių ligų pagrobia savo dukrą Paulą.
Algis su Jurga pabėga ne tik nuo žiemos, taip jie iš tykančių ligų pagrobia savo dukrą Paulą.
Algis su Jurga pabėga ne tik nuo žiemos, taip jie iš tykančių ligų pagrobia savo dukrą Paulą.
Algis su Jurga pabėga ne tik nuo žiemos, taip jie iš tykančių ligų pagrobia savo dukrą Paulą.
Algis Kriščiūnas.<br>A.Kriščiūno nuotr.
Algis Kriščiūnas.<br>A.Kriščiūno nuotr.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
A.Kriščiūno (facebook.com/postartdiary) kūriniai.
Daugiau nuotraukų (17)

Daiva Kaikarytė („Lietuvos rytas“)

Jan 31, 2016, 8:46 PM, atnaujinta Jun 9, 2017, 4:27 PM

Šalčiausius žiemos mėnesius Algis su šeima – žurnalo „Happy 365“ redaktore Jurga Baltrukonyte ir penkiamete dukra Paula – jau ne pirmi metai leidžia Kanarų salose. Jo žmona yra sakiusi, kad kūrybinį darbą dirbantis žmogus negali per visus metus turėti tik kelias savaites atostogų. Kitaip jis tampa pilkas, nuobodus. Geriau dirbti 20 dienų iki nukritimo, o paskui 10 dienų ilsėtis, keliauti, ieškoti įspūdžių. Tad darbas ir poilsis kitoje šalyje Algiui – dar vienas įkvėpimo šaltinis.

Gal todėl atsiranda tokių įrašų jo socialinėje paskyroje: „Tai pirmas pašnekovas, iš kurio gavau ne tik gyvenimiškos išminties, bet ir materialinių gėrybių, – pokalbio pabaigoje jis man padovanojo savo „triusikus“. Nes jam buvo per maži, o man kaip tik.“ Londone dantistu dirbantis Paulius: „Dantisto darbas – kaip psichologo: turiu išklausyti klientų gyvenimo istorijas ir padejavimus. Į darbo pabaigą jau būnu tiek sotus nuo bendravimo, kad tik ir svajoju pabūti vienas. Todėl namo einu pėsčiomis: susiradau kuo ilgesnį maršrutą, mažomis gatvelėmis, per aplinkui. Ir ta valanda, kai vaikštinėju paskendęs savo mintyse, yra laimingiausias dienos laikas.“

– Metus ieškojote laimės – kūrėte projektą „Happy 365“. Tikrai tiek daug žmonių ir nufotografuota, jie pasakė savą laimės apibrėžimą? Ką atradote sau, Algi?

– Nufotografavau ir pakalbėjau su daugiau nei 365 žmonėmis. Su kai kuriais bendraudavau keliolika minučių, su kitais – ir kelias valandas. Ką atradau? Atradau ir vis atradinėju save – tas amžinas klausimas: kas aš esu? – „Stiliui“ sakė Algis.

– Kuris herojus labiausiai įsiminė? Kaip iš viso jų rasdavote?

– Dažniausiai herojus randu atsitiktinai – gyvenimas pats pasiūlo, tereikia išdrįsti užkalbinti. Iš tiesų kiekvienas žmogus bus įdomus, jei padėsi jam atsiverti. Dažnai po pokalbio pašnekovas net pats nustemba, koks jis įdomus.

– Galbūt su kai kuriais projekto herojais užsimezgė šilta bičiulystė?

– Kai pagalvoju – tikras stebuklas, kad per metus susipažinau su daugiau nei 300 žmonių! Ir ne tik ranką paspaudžiau, bet ir pakalbėjome svarbiausia gyvenimo tema. Todėl santykiai po tokio pokalbio visada išlieka šilti. O vienas pašnekovas – chirurgas Andrejus Afanasjevas – net atskrenda su šeima atostogauti pas mus į Kanarus.

– O kas liko už kadro? Galbūt buvo žmonių, kuriuos nufotografavote, pakalbinote, tačiau dėl kokių nors priežasčių jie nepateko į jūsų projektą?

– Buvo ir tokių. Nors jų istorijos nebuvo pačios įsimintiniausios. Tiesiog gal tą dieną jautėsi nekaip atrodantys ir todėl nenorėjo fotografuotis. Buvo ir tokių, kurie sakė, kad neturi ką atsakyti, kad yra nelaimingi, ir tiek. Keista, o atrodė tokie gražūs ir patenkinti savimi. Išvaizda apgaulinga.

– Kaip atsirado pavadinimas „Happy 365“, kuris, kiek suprantu, pravertė leidžiant kitą žurnalą, vietoj „Panelės“?

– Juk šis pavadinimas ir yra atsakymas – 365 dienas per metus, tai yra kasdien, žmogus turėtų bent akimirką pasijusti laimingas. Pradėdami naują žurnalą pavadinimo toli neieškojome – „Happy 365“ apima visas įdomiausias gyvenimo temas. Juk iš tikro šis žodis reiškia ne tik linksmybes – dažnai iš savo pašnekovų girdėdavau ir filosofiškų laimės apibrėžimų.

– Kodėl kalbos apie laimę verčia jaustis kiek nepatogiai? Vieniems tai lyg pernelyg saldus pyragėlis, kitiems ši tema per daug mistifikuota ir jautri. Gal rašytojo Paulo Coelho gyvenimo tiesos ir ūpą keliančios frazės nėra jau tokios vertos pašaipos, tik jas banaliomis paverčia žmonės, ne vietoje ir ne laiku jas vartojantys? Trumpai tariant – kur riba tarp sveiko proto ir kraštutinumo?

– Nepatogiai jautiesi, jei laimę bandai apibrėžti kaip nuolatines linksmybes ir pramogas. P.Coelho gyvenimo tiesos yra gilesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, tereikia ilgiau apie tai pagalvoti, išgirsti jas žmogaus neišvengiamo mirtingumo kontekste, ir jos suskamba nebe taip banaliai ir juokingai.

Kai apie kasdienybę mąstai mirties akivaizdoje, net rytinės kavos puodelis gali tapti nuostabiausia dovana.

– Taigi, Algi, ar šiandien jau galėtumėte mums visiems patarti, kaip tapti laimingiems?

– Turiu 365 atsakymus. Net daugiau. Ir kiekvienas tiks. Bet gal svarbiausias – gyventi kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Jausti save, kad ir koks menkas atrodai po beribiu dangumi.

– Neseniai sukūrėte naują profilį feisbuke „Post Art“. Kas tai per kūryba?

– Kai pasibaigė metai ir atlaikiau sau duotą iššūkį – projektas „Happy 365“ buvo mano paties iššūkis 2015-iesiems, panašiai kaip „numesti 5 kilogramus“ ar „mesti rūkyti“, supratau, kad man vėl ko nors reikia. Kadangi oficialiai esu menininkas, šiems metams sugalvojau „Post Art“ dienoraštį. Tai bus mano sukurtų ir kuriamų darbų (poparto, tapybos, iliustracijų, fotografijų) kolekcija. Beveik visi jie parduodami. Juk meno dėl meno nebūna. Menas yra skirtas padaryti gyvenimą įdomesnį ir prasmingesnį arba tiesiog papuošti namus.

– Kaip kilo mintis užsiimti ir tuo – juk darote šimtą darbų? Jūs dar esate ir vienas grupės „Pypl“ įkūrėjų, pavasarį jai sukaks metai.

– Darau šimtą darbų, bet visi jie susiję su kūryba. O kokia tai forma – nesvarbu. „Pypl“ yra nuostabus būdas pajusti, kaip tave nuneša muzika. Grodamas atrandu savo aistringąją pusę, argi galėčiau jos atsisakyti?

– Grupė „Foje“ daugeliui mūsų – širdies, jaunystės, meilės legenda. O kas, Algi, „Foje“ buvo ir yra jums?

– Man „Foje“ buvo ir yra keturių vaikinų kūrybinės draugystės legenda. O legendos juk dažniausiai būna liūdnos. Arba tokios tolimos, kad net nebetiki, jog tai tiesa.

– Kelių dešimtmečių darbas viename žurnale – tai tobulas susigrojimas su redakcijos žmonėmis, stebuklas, aistringas noras išlaikyti savo sumanymą? Juk šiais laikais taip populiaru keisti darbą, veiklą, išeiti iš komforto zonos – kodėl vis dar esate šio žurnalo kūrėjas?

– Dirbu žurnale „Happy 365“, nes tai nuostabiausias darbas, kokį tik galėjau sugalvoti. Išgirsti žmogaus istoriją – tarsi perskaityti gerą knygą. O tą istoriją perpasakoti ir nuotraukomis papildyti herojaus psichologinį portretą – įdomiausia užduotis. Ir be vienas kitą suprantančios komandos nieko nepavyks. Štai kodėl mūsų kolektyvas yra svarbiausia sėkmės dalis.

O dėl komforto zonos – jau senokai joje nesilankiau. Kartais atrodo, kad klaidžioju baimių ir nerimo džiunglėse. Todėl ir pradėjau „Happy 365“ projektą, „Post Art“ – jie man padeda ištverti dvasines krizes. Todėl ir grojimas su „Pypl“ yra tarsi lopšinė neramiam vaikui.

– Kas jums labai patinka jųdviejų su žmona Jurga gyvenime?

– Labiausiai man patinka, kad mes kartu kuriame – leidžiame žurnalą ir rašome knygas. Kiekvieną minutę galiu pasidalinti staiga kilusia idėja ar pasitarti dėl abejonių.

– O ko negalite pakęsti?

– Negaliu pakęsti, kai sukritikuoja man patikusią idėją. Kurį laiką tiesiog siuntu. O juk su tuo žmogumi turiu gyventi! Bet paskui apsiraminu ir sutinku, kad gal ir tiesa, gal tai iš tikrųjų šūdas.

– Jūs pats nupiešėte savo šeimos namus – tokie prancūziški-bretoniški ir išdygo. Ką jums reiškia namai?

– Taip, namą susigalvojau ir nusipiešiau. O tada nuėjau pas architektą, kad sutvarkytų technines detales – projektą, leidimus. Nors jau praėjo aštuoneri metai, namas man vis dar patinka. Bet jei kas nors paklaustų, ar jis labai brangus mano širdžiai, pasakyčiau, kad ne. Man namai yra ne namas. Ne miestas ir ne šalis. Namai yra visur, kur galiu būti laisvas.

– Gal brangu populiariai suprantamas jaukumas – namai, sklidini kepamo pyrago aromato?

– Turiu nuvilti skaitytojus, bet tokio jausmo neturiu. Nei pyragas, nei mėgstama sofutė neparvilios manęs namo. Daug svarbiau yra tyla.

– Kodėl du žmonės, taip karštai pamilę vienas kitą, skiriasi?

– Nieko nauja nepasakysiu – visi tai žino, bet vis tiek nedaro: žmonėms reikia kalbėtis. Net beviltiškai įstrigę santykiai susitvarkytų, jei sugebėtume atvirai išsipasakoti ir išgirsti vienas kitą.

– Jūsų namuose netrūksta žmonių, svečių, švenčių – Algi, nepavargstate nuo šurmulio? Ko būtinai reikia jums, kad įsikrautumėte?

– Žmonės netrukdo ir nevargina, jei bandai juos suprasti. Štai prieš porą dienų bendravau su, atrodytų, beviltiškai nuobodžiu vyriškiu. Maniau, kad privalomas vakaras su juo bus gryna kankynė. Bet po kiek laiko atradau temą, kuria jis kalba taip įdomiai, kad nors knygą rašyk! Taip visą vakarą ir prakalbėjome.

– Jūs ne pirmą kartą žiemojate šiltame krašte. Ką patartumėte draugui, kuris nori taip pat bent kuriam laikui pakeisti gyvenamąją vietą, tačiau nedrįsta: tam reikia daug lėšų, tinkamo darbo, draugų vietoje, kurioje nusprendžiama žiemoti?

– Kai mūsų dukrytei Paulai buvo vieni, nusprendėme, kad žiemą Lietuvoje jos draugai bus tik sloga, kosulys ir gripas. Ir lapkričio pabaigoje išvažiavome į Kanarų salą Fuerteventūrą. Bilietų atgal nepirkome. Grįžome balandį.

Mūsų šeimai tie keturi su puse mėnesio kainavo 9000 eurų. Bet tik tada pajutau, kad gyvenimas gali būti visai kitoks, nei suplanavai. Spontaniški sprendimai, neplanuojama rytdiena – tokių dalykų anksčiau nebuvau patyręs. Tie eurai buvo verti iki paskutinio cento.

Dabar laukiu kiekvienos žiemos.

Ką patarčiau draugui? Jei ketini išeiti iš komforto zonos – pamėgink šitą kelią. Išvažiuok bent porai mėnesių. Gyvenk ne kaip turistas ir ne turistinėje zonoje, o tarp vietinių. Turėk susigalvojęs veiklos kiekvienai dienai, kad tai nebūtų atostogos. Nes tai ir turi būti ne atostogos, o tavo gyvenimas. O juk gyvenime visada nori ką nors veikti. Gal parašysi knygą (kaip padarė mano pažįstama). Gal pradėsi fotografuoti, turėdamas tikslą surengti parodą. Gal kasdien treniruosiesi ir įveiksi maratoną. Gal pabaigsi seniai užmestą mokslinį darbą. Yra šimtai dalykų, kuriuos kažkada žadėjai padaryti, bet vis atidėliodavai, nes „nėra laiko, daug darbų, per dieną ir taip pavargstu, geriau šįvakar pažiūrėsiu teliką“.

– Algi, kaip jus augino, auklėjo tėvai, kad šiandien esate būtent toks?

– Mane mokė, kad svarbiausia būti sąžiningam, tesėti pažadus ir būti geru žmogumi. O visa kita kaip nors susitvarkys.

– Ko reikia, kad žmonės gyventų su polėkiu, kokio, regis, netrūksta jums? Galbūt tam padeda sportas?

– Sportas? Oi, ne, neužsiimu jokiu reguliariu sportu, gaila laiko. Tik prieš metus pradėjau bėgioti, dažniausiai sutemus, kad aplinka neblaškytų minčių – tuo metu pailsi galva, ateina naujų idėjų, pagalvoju apie visatą ir panašius dalykus.

– Jei būtų naktis su ilgais pokalbiais, ką patartumėte jaunam žmogui?

– Patarčiau neatidėti gyvenimo ateičiai, nes jis tau duotas šiandien.

– Kokie jaunų žmonių poelgiai, mąstymas, įpročiai galbūt erzina?

– Niekas neerzina. Ir nėra jaunų ir senų žmonių, yra tik protingesni ir nelabai.

– Kaip atrodė baisiausias jūsų gyvenimo momentas?

– Jis būna sapnuose. Kai jautiesi bejėgis sustabdyti beprotybę.

– O kada jautėtės labai laimingas?

– Kai nustebinu save pasielgdamas neracionaliai, spontaniškai ir aistringai.

– Ar buvo momentų, kai draugystė jus nustebino, prikėlė savo galia?

– Stebina meilė. Stebina tai, kad žmogus, būdamas toks egoistiškas padaras, sugeba jausti kitam kai ką, kas yra stipriau už mirtį.

– Ko visuomet jums turi būti šaldytuve?

– Man visai nesvarbu, ar bus pats šaldytuvas. Maistas nėra tema. Jei yra duonos ir vandens – jau gerai.

– Ko niekada nefotografuotumėte ir galbūt jau esate atsisakęs tai daryti? O kas dar yra svajonėse?

– Visą gyvenimą sakiau, kad niekada nefotografuosiu vestuvių. Bet pernai kažkaip draugai įkalbėjo fotografuoti jų vestuves. Ir kaip aš nustebau! Man patiko! Gal todėl, kad darėme netradicines nuotraukas. Aišku, buvo ir tradiciškai romantinių, juk negali be jų, bet kvailiojome ir vaidinome – pajutau, kad norint galima atrasti kūrybinio džiaugsmo ir vestuvėse! Tai štai, jau laukiu įdomių pasiūlymų, – šypteli Algis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.