Šiemet jo komandos kolega Lewisas Hamiltonas (31 m.) ir „Ferrari“ pilotas Sebastianas Vettelis (28 m.) mato tik galines greitai lekiančio bolido šviesas.
Kas lenktynininką N.Rosbergą įkvepia pergalėms ir kokį vaidmenį jo sėkmingai karjerai turi jo šeimos moterys?
Duodamas interviu N.Rosbergas atrodė mažumėlę pavargęs, ir tai nieko nestebina. Prieš keletą valandų jis dar stovėjo ant nugalėtojo pakylos Kinijoje, po to turėjo dalyvauti „Laureus“ sporto apdovanojimų ceremonijoje Vokietijos sostinėje Berlyne.
„Po pergalių nebūna jokio nuovargio“, – sakė garsusis vokiečių lenktynininkas.
– Ar kartais nustembate dėl savo sėkmės?
– Žinoma. Trijų pergalių, ir dar viena po kitos, lenktyniaudamas su tokiais stipriais varžovais kaip mano komandos kolega L.Hamiltonas ar „Ferrari“ pilotas S.Vettelis nesitikėjau.
Šį sezoną iki šiol man viskas puikiai klostėsi, o varžovams daug kas pakrypo į blogąją pusę. Galbūt išmušė teisingumo valanda, nes praeityje daugelis mane buvo pranokę?
– Pergalę per Kinijos didžiojo prizo lenktynes skyrėte savo žmonai, dukteriai ir motinai. Ar tai spontaniškas veiksmas?
– Apie tai galvojau dar iki lenktynių. Bet tokiomis akimirkomis dar dažniau prisimeni namuose likusią šeimą, kuri visada dėl manęs išgyvena: tokiu būdu norėjau su ja pabendrauti per televiziją.
– Ne taip jau dažnai ir susitinkate su šeima...
– Iš tikrųjų nevalia skųstis ir galiu laikyti save laimingu. Išties keliauju daug: šiais metais dalyvauju 21 lenktynėse 21 šalyje. Bet tarp jų turiu laiko ir savo žmonai Vivian, ir mūsų dukrai Alaiai. Ne taip, kaip, pavyzdžiui, teniso žaidėjas, kuris kone visą laiką gyvena ant lagaminų.
– „Kiekvienas gimęs vaikas įveikiamo rato greitį sulėtina puse sekundės“, – taip skamba seniai žinoma lenktynininkų taisyklė. Bet su ja labai sėkmingai kovojate savo labai gerais rezultatais.
– Aš laikausi kitos taisyklės: tik laimingas asmeninis gyvenimas laiduoja didelę sėkmę. Asmeniškai jausdamasis itin puikiai, būdamas laimingas su savo dviem mergaitėmis, galiu nevaržomai, be mažiausios įtampos dalyvauti lenktynėse. Tuomet ir puikių rezultatų pasieki tarsi automatiškai. Mano pergalės – tai ir mano šeimos pergalės.
– Prieš keletą savaičių išgelbėjote skęstantį vaiką. Ar tokiomis akimirkomis, būdamas šeimos tėvas, esate pastabesnis?
– Manau, kad taip. Galvoje visuomet kirba mintis: įsivaizduok, tai galėjo būti tavo vaikas! Ir tuomet ilgai negalvoji, o tiesiog darai tai, kas būtina.
– Ar gimus vaikui kiek pasikeitė santykiai su Vivian?
– Jokiu būdu. Ar kūdikio gimimas turi įtakos porai? Ar išnyksta domėjimasis vienas kitu ir dėmesys skiriamas tik mažajam žmogeliukui?
Mano ir Vivian santykiai liko tokie patys kaip iki Alaios gimimo. Santuoka dar labiau sustiprėjo, nes dabar mums abiem tenka atsakomybė už žmogų.
Reikia sąžiningai pripažinti, kad sulaukėme daugiau pagalbos nei vidutinė šeima. Nepaisant to, nėra jau tiek daug laiko tokiems klausimams svarstyti. Į mano ir Vivian gyvenimą atėjo mažas žmogus, kuris nori būti maitinamas, nešiojamas ar sūpuojamas. Tai dabar svarbiausia ir tai nuostabu.
– Ar nebijote, kad Rosbergų namuose abi moterys paims valdžią į savo rankas? Gal Alaiai reikia brolio?
– Jo tikrai trūksta! Juk visuomet nori daugiau. Prieš metus vaiko lytis man buvo visiškai nesvarbi. Svarbiausia, kad vaikas gimtų sveikas. O dabar, kai dukra jau yra, ir sūnus būtų puiku. Bet apie tai Vivian ir aš negalvojame: kas bus, tas bus. Juk kai per daug planuoji, vis tiek būna kitaip.
– Daugelis karjerą pabaigusių sportininkų susiduria su problemomis dėl tolesnės veiklos. Ar pagalvojate apie savo gyvenimą po „Formulės 1“?
– Aktyvus sportininkas gyvena beprotiškame pasaulyje, kaip ir roko žvaigždė scenoje. Viskas sustyguota, sutvarkyta ir visų aplinkinių dėmesys skiriamas tik jam. Bet reikia susitaikyti ir nepamiršti, kad vieną dieną to nebeliks.
– Kaip karjerai pasibaigus galėtų atrodyti jūsų ateitis?
– Turiu įvairių sumanymų. Vienas jų – įkurti bendrovę. Galėčiau iš savo žmonos ledainės įsteigti jų tinklą. O kol kas visas mano dėmesys nukreiptas į pergales „Formulės 1“ lenktynėse.
– O paskui jokio darbo, susijusio su „Formule 1“?
– Ne. Bet ryšiai su „Formule 1“ nenutrūks. Galbūt rūpinsiuosi jaunais lenktynininkais – kaip anuomet mano tėvas. Bet esu susituokęs su Vivian, o ne su motosportu.
Parengė ONA KACĖNAITĖ
