Knyga „Aš nežinau, kaip sulieknėti“ pasaulyje išleista daugiau nei 10 milijonų egzempliorių tiražu. Būtent ji ir pelnė P.Dukanui pasaulinę šlovę, rašo žurnalas „Stilius“.
„Kaip ir visi, skaitau spaudą. Iš jos sužinojau, kad Jennifer Lopez, Penelope Cruz, princo Williamo žmona Kembridžo kunigaikštienė Catherine, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as rėmėsi mano mitybos režimu. Jie numetė svorio perskaitę mano knygą. Yra įžymių žmonių, kurie tapo mano klientais, bet neturiu teisės jų įvardyti“, – sako P.Dukanas.
Dietologas skeptiškai atsiliepia apie vegetarystę. Anot jo, vegetarizmas – tendencija, o tendencijos – tai patrauklu. „Su jomis galima pažaisti, bet jų vertinti rimtai nereikėtų. Juk nupjovę salotos lapą iš jo taip pat atimate gyvastį. Tai kur riba?“ – klausia jis.
Pierre’as gimė Alžyre. Po Antrojo pasaulinio karo jo šeima persikėlė gyventi į Prancūziją. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje P.Dukano motinai buvo diagnozuotas galvos smegenų auglys. Po sudėtingos neurochirurginės operacijos moteris mirė.
Motinos netektis taip stipriai sukrėtė jaunąjį Pierre’ą, kad jis nusprendė tapti neurologu. Bet gyvenimas pasisuko kita linkme.
Pateikiame įdomiausias interviu su žymiuoju dietologu vietas.
– Kodėl reikalingos dietos, kodėl negalima tiesiog mažiau valgyti ir liesėti?
– Todėl, kad stori žmonės priklauso nuo maisto. Jie kaip magnetu prilimpa prie tam tikrų jo rūšių ir negali valgyti mažiau.
Storuliams, storulėms atsitraukti nuo laimės ir malonumo šaltinio padeda taisyklės, drausmė, gydytojai ir nustatytos griežtos ribos.
Vien valios jėga užsukti „tiekimo čiaupelio“, atsikratyti 20–30 kilogramų ir niekada nebepriaugti neįmanoma. Liesas žmogus geba valgyti mažiau ir numesti nereikalingą svorį. Juk jis todėl ir lieknas, kad moka kontroliuoti savo apetitą.
– Ar reikalinga kokia nors išskirtinė mityba tiems, kurie turi normalų svorį?
– Jiems būtina maisto filosofija – nevalgyti jokios bjaurasties. Į mane dažnai kreipiasi liekni žmonės ir klausia: „Man 45-eri, kaip maitintis, kad išsaugočiau jaunystę? Arba: „Ištiko nelaimė ir man reikia jėgų jai išgyventi. Ką dabar valgyti?“
O kitas, slegiamas ilgalaikio, nuolatinio streso ir valgantis daug riebaus ar saldaus maisto, skuba pas dietologą, kad jis pakeistų jo valgiaraštį. Kiekvienam parenku tik jam tinkantį mitybos būdą, kuris padeda išspręsti jo problemas, bet ne liesėti.
– Apie jūsų dietą dažnai sakoma, kad ji žalinga, nes, kai kurių mokslo tyrimų duomenimis, pernelyg didelis mėsos kiekis gali tapti onkologinių ligų priežastimi.
– Kol kas moksliškai įrodyta tik tai, kad riebią mėsą kepant iki apanglėjimo prisvilusioje odelėje susidaro kenksmingų sveikatai kancerogenų. Jų esama ir dūmuose. Štai ir viskas.
– Kas paskatino pasirinkti dietologiją? Madinga tapusi specialybė ar koks nors kitas įvykis?
– Simpatija pacientui ir troškimas jam padėti. Mokydamasis medicinos fakultete ketinau tapti neurologu. Ir po septynerių metų mokslo – prieš neurologo specializaciją – atlikau privalomąją bendrosios terapijos gydytojo praktiką.
Į mane kreipėsi 140 kilogramų sveriantis pacientas: „Daktare, pažiūrėkit, koks aš storas ir vis storėju. Padėkite man suliesėti!“
Po mano prisipažinimo, kad dietologijos neišmanau, jis pasakė, jog tie, kurie išmano, jam jau nepadėjo.
Iki tol savo pacientus teko gydyti nuo slogos, infarkto, plaukų slinkimo, odos bėrimo ir miego sutrikimų. Pagalvojau: kodėl gi nepabandyti? Šis pacientas, poezijos mėgėjas, man buvo labai simpatiškas.
O kita jo ištarta frazė pakeitė visą mano gyvenimą: „Galite uždrausti valgyti bet ką, išskyrus mėsą!“ Ir tuomet mano smegenyse įvyko kažkokia cheminė reakcija. Susijungė dvi svarbios informacijos dalys ir aš atsakiau: „Puiku!“
Patariau jam penkias dienas valgyti tik mėsą, gerti daugiau vandens ir ateiti pasisverti.
Po penkių dienų jis numetė penkis kilogramus, dar po penkių – tris. Pamačiau, koks jis laimingas. Atsisakiau neurologijos ir pasirinkau dietologo specializaciją.
Tuo laiku mus mokė skaičiuoti kalorijas, rekomenduoti valgyti mažai kaloringą maistą. Laikytis dietų skaičiuojant kalorijas – mažai naudos, žmonės jų greitai atsisakydavo. O mano pacientai greitai metė svorį valgydami žuvį, mėsą ir daržoves – nieko neskaičiuodami. Po to valgė leidžiamą maistą be apribojimų ir išlaikydavo normalų svorį.
Remdamasis per 30 metų savo sukaupta patirtimi parašiau knygą „Aš nežinau, kaip sulieknėti“, bet leidybos imtasi ne iškart. Viena leidykla pareikalavo iš visur išbraukti žodį „storas“ – tai nekorektiška, storuliai įsižeis.
Atsisakiau: daiktus reikia vadinti savais vardais. Po to kreipiausi į kitą leidėją. Mano knyga pasirodė 2011-aisiais.
– Ar jūs ir šeima laikosi Pierre’o Dukano mitybos sistemos?
– Žinoma. Turiu du vaikus: 35-erių sūnų Sachą, finansininką, kuris man daug padeda. Dukteriai Mayai – 27-eri, ji pavadinta didžiojo dailininko Pablo Picasso dukters garbei, studijuoja rinkodarą, kuria filmus. Vaikai ir žmona laikosi mano mitybos filosofijos – be bulvių traškučių ir saldumynų, ir tuo labai džiaugiuosi.
Vartoju daug baltymų, daržovių ir mažai riebalų. Man patinka žuvis, prie jos pridedu daržovių, riešutų. Reikia būtinai valgyti riebią žuvį ir riešutus – jų sudėtyje esama įvairių omega-3 riebalų rūgščių. Ir dėl to reikia valgyti ir viena, ir kita.
Omega-3 riebalų rūgštys saugo širdį nuo infarkto, galvos smegenis – nuo insulto ir Alzheimerio. Naudingiausi – lazdynų riešutai.
– O kas jums patinka? Ir ne tik iš maisto. Kas džiugina? Kur slypi jūsų laimė?
– Daugiau nei dešimt metų kuriu savo teoriją „Dešimt laimės šaltinių“. Pirmas šaltinis – maistas, antras – seksas ir šeima, meilė ir vaikai. Be maisto žmogus miršta, be sekso žmonių giminė nustoja egzistavusi.
Trečias – socialinis statusas: pripažinimas ir visuomeninė padėtis. Ketvirtas – namai, gyvenamoji aplinka. Ten gražu, šilta, saugu, ten sukaupti mėgstami paveikslai, pagalvės ir niekučiai, ten esame apsaugoti ir ramūs.
Penktas šaltinis – gamta ir bendravimas su ja: valtis, upė ar jūra, šuo ar katė, saulėlydžiai ir saulėtekiai. Šeštas – kinas, šokiai, televizorius, šachmatai, pasjansas, kompiuteriniai žaidimai.
Septintas – fizinis aktyvumas. Aštuntas šaltinis – priklausymas kokiai nors grupei – bendruomenei. Tai darbo kolektyvas, draugai, fotografų mėgėjų draugija.
Grupė, bendruomenė – saugumo šaltinis. Beje, storas žmogus paprastai jaučiasi pašalintas iš visuomenės, kaip iš gaujos išvarytas vilkas. Grupė jį atmeta. Jis – vienišas ir nelaimingas.
Šie aštuoni laimės šaltiniai žmogų sieja su gyvūnais.
– Du paskutiniai būdingi tik žmogui?
– Taip, paskutiniai du šaltiniai žmogų išskiria iš gyvūnų pasaulio ir artina prie Dievo. Devintas šaltinis – dvasingumas. Tai – Dievas, tikėjimas, filosofinė sistema, aukščiausios vertybės ir samprotavimai apie jas. Dešimtas – grožis: meno, buities, žmonių ir gamtos.
– Kokie laimės šaltiniai labiausiai prieinami?
– Valgis ir žaidimas. Važiuoji viešuoju transportu ir matai, kaip visi įsitraukę į žaidimus išmaniuosiuose telefonuose. Visuomenė skatina žavėtis tuo, kas kainuoja pinigų, – valgis, kinas, interneto žaidimai, o nemokami laimės šaltiniai – gamta, seksas, judėjimas – vertinami mažiau.
– O kokie jūsų laimės šaltiniai?
– Metams bėgant jie keičiasi. Dabar man labai svarbi šeima – žmona, sūnus ir duktė. Svarbus socialinis gyvenimas: jau galėčiau sėdėti namie, o ne lakstyti po pasaulį ir gydyti žmones, bet noriu būti naudingas.
Priklausymas kokiai nors žmonių grupei man jau ne taip svarbus. Jaunystėje šis šaltinis buvo kur kas svarbesnis. Žaidimai – antrame plane. Vis daugiau reikšmės įgyja Dievas ir tikėjimas. Ir grožis.
Grožis – tai mano „valgis“. Jį lengva surasti, tik reikia mokėti žiūrėti. Tai – graži moteris, dangumi plaukiantys gražūs debesys.
– Papasakokite apie laimingiausią savo gyvenimo dieną.
– Mano pirmojo vaiko – sūnaus gimimas. Daug kartų įsimylėdavau, mano gyvenimas buvo labai audringas. Pirmą kartą pamatęs savo naujagimį sūnų pajutau, kad ankstesnis laikas su aistringais meilės romanais liko praeityje, o dabartiniame mano gyvenime yra tik žmona ir mudviejų vaikas, už kurį esu atsakingas.
Užsidarė vienos durys ir atsivėrė kitos – į ateitį. Peržengiau šį slenkstį. Ir dabar prisiminus šį jausmą mano krūtinę užlieja šiluma, apima jaudulys.
Kai gimė duktė, taip pat buvau laimingas. Bet ta pirmoji nepakartojama akimirka su naujagimiu sūnumi buvo kupina neįtikėtos reikšmės. Ji pakeitė mane.
Pierre’o Dukano dietos etapai
P.Dukano dietos pagrindas – baltyminis maistas. Kadangi baltyminis maistas apsunkina inkstų veiklą, rekomenduojama per dieną išgerti ne mažiau kaip 1,5 litro vandens. Be to, būtina judėti.
Dietos privalumas tas, kad nereikia skaičiuoti kalorijų. Galite valgyti tiek, kiek norite, ir kada norite. Vis dėlto svarbu, kad valgytumėte tik tai, kas yra leidžiama atitinkamame dietos etape.
P.Dukano dietą sudaro keturi etapai. Kiek gali trukti pirmasis etapas, priklauso nuo to, kiek norite numesti svorio, tačiau atminkite, kad baltyminio maisto negalite vartoti ilgiau nei 10 dienų.
Ataka – tik neriebus baltyminis maistas: mėsa, žuvis, jūrų gėrybės, paukštiena, kiaušiniai ir liesi pieno produktai.
Kaitaliojimas – grynai baltyminės dienos kaitaliojamos su baltymų ir angliavandenių. Leidžiama valgyti daržoves – žalias ar paruoštas.
Įtvirtinimas – galima pridėti dvi riekeles duonos ir dvi porcijas krakmolo turinčių produktų (bulvė) per dieną. Ir du šventinius valgius per mėnesį.
Stabilizavimas – įtvirtinimo racionas ir trys valgomieji šaukštai avižinių dribsnių kasdien. Viena baltymų iškrovos diena per savaitę, du kartus galima pasilepinti kaloringais šventiniais patiekalais.
Parengė Ona Kacėnaitė
