Gydytojo nuomone, žmonės patys griauna savo sveikatą net ir žinodami liūdną statistiką – JAV per dieną nuo onkologinių ligų miršta daugiau žmonių, nei žūdavo Antrojo pasaulinio karo metais. Žmonės užmiršta, kad norėdami gyventi sveikai ir laimingai turi taisyklingai judėti, kvėpuoti ir maitintis.
Pasak D.Barkausko, mums reikalingi ne pratimai, o judesys. Kuo įvairesnis, tuo geriau!
„Niekada nemačiau, kad kas nors bėgiotų aplink medžius, atbulai, keisdamas kryptį. Jei jau bėgiojate, turite bėgioti visaip – aukštyn, žemyn, per kliūtis. Sportuojant svarbu daryti daug amplitudinių judesių su įvairiais rotaciniais komponentais“, – sako gydytojas.
D.Barkausko teigimu, labai svarbu atskirti sportą ir fizinį aktyvumą.
„Sporte siekiama rezultato. Jei man reikia nubėgti trijų valandų maratoną, aš neklausiu, sveika tai ar ne, – sako D.Barkauskas. – Ar žinote, kad prie profesionalaus maratono finišo situacija tokia kaip karo lauko ligoninėje? Jei reikia adrenalino, norisi save išbandyti, patenkinti savo ego – pirmyn! Bet sveikatos ten neieškokime.“
Gydytojas pataria sportuojant nepamiršti kaklo, kuris yra tarsi tiltas tarp dangaus ir žemės, tarp kūno ir galvos.
„Jei tiltas nedirba, nėra ryšio, – sako jis. – Šiuolaikiniai mobilieji įrenginiai mūsų kaklą žudo. Mes valandų valandas praleidžiame nukreipę galvą į ekraną, nejudėdami. Kaklas tam nėra pritaikytas. Jo paskirtis – skenuoti aplinką, nuolat judėti.“
Šiandien daug kas nori išmokti stovėti ant galvos. D.Barkauskas sako, kad tai daryti reikia iš lėto, o pirmiausia reikia sustiprinti kaklo raumenis. Kaklas gali išlaikyti vidutiniškai penkis kilogramus (tiek, kiek sveria galva), todėl užkėlus kelias dešimtis kilogramų ant netreniruoto kaklo galima jį smarkiai pažeisti.
„Net jei jūsų kūnas gerai subalansuotas, kol nesustiprinsite raumenyno, nerizikuokite. Ir nepamirškite kartais pasižiū-rėti į pasą“, – sako gydytojas.
Sportuojant nereikėtų pamiršti ir plaštakų bei pirštų – jie turi būti stiprūs, neprarasti kibumo. Kuo pirštų ir plaštakos spaudimo jėga didesnė, tuo didesnis žmogaus gyvybingumas. D.Barkauskas sako, kad mūsų rankos nebedirba taip, kaip turėtų, – spaudant kompiuterio klaviatūrą dirba tik pirštų galiukai. Taip, jie labai jautrūs, bet dirba tik jie.
D.Barkauskas perspėja ir šiandienos jaunimą – sausgyslių bei jungiamojo audinio elastingumas ir jėga priklauso nuo to, kiek sugebame juos paruošti iki aštuoniolikos metų.
„Jei nejudėjote iki aštuoniolikos, neištreniravote jungiamojo audinio, niekada nepasieksite savo potencialo. Pavyzdžiui, žmogus niekada nesportavo ir staiga, sulaukęs keturiasdešimties, pradeda žaisti tenisą. Po kelių treniruočių – pokšt, ir nutrūko Achilo sausgyslė. Kūnas tokiu būdu pasakė, kad jam per daug. Todėl ne „iPad“ vaikams reikia duoti, o imti už rankos ir eiti į pievą. Ir tėvams naudinga, ir vaikams“, – tvirtina sporto medicinos specialistas.
Judėti gydytojas rekomenduoja tiek, kiek kūnas leidžia, nereikia persitempti. D.Barkausko teigimu, didžiausias efektas pasiekiamas, kai judesys daromas maksimaliai atsipalaidavus, o atsipalaiduoti galima tik derinant judesį su kvėpavimu.
„Apskritai nė vieno žmogaus nereikėtų leisti į sporto salę, kol jis neišmoko kvėpuoti, – sako jis. – Kvėpavimas sukelia organizme oksidacines reakcijas. Kitaip tariant, jei kvėpuoju per daug, ir dylu greičiau.“
Pasak gydytojo, kvėpavimas turi būti sąmoningas. Norėdami gerai kvėpuoti, neturime kvėpuoti dažnai ir paviršutiniškai – hiperventiliuoti. Tada kūnas praranda per daug CO2, kuris yra būtinas medžiagų apykaitai. Jei kvėpuojame giliai, turime kvėpuoti lėtai, kuo švelniau. Paradoksalu – kvėpuodami mažiau, kvėpuojame daugiau: į audinių ląsteles patenka daugiau deguonies.
D.Barkausko teigimu, kvėpavimas yra ir gali būti valdomas. Kai kvėpuojame, juda mūsų diafragma. Jai judant juda visi mūsų vidaus organai.
Pavyzdžiui, inkstas vieno įkvėpimo metu pajuda nuo 2 iki 4 centimetrų. Kitaip tariant, inkstas vaikšto. Galima net apskaičiuoti, kiek jis nueina per minutę, valandą, dieną, metus.
„Jei kvėpuojate netaisyklingai, organai nejuda, o tada viduje kaupiasi nuosėdos. Kaip ir gamtoje – į ežerą įteka ir išteka upelis. Jei upelį užtvenksime, ežeras užpelkės. Tas pat vyksta ir mūsų organizme“, – pasakojo D.Barkauskas.
Gydytojas sako, kad dažnas mūsų, paklaustas apie kompiuterio procesorių ar operacinę sistemą, gali ne tik pavadinimą, bet ir skaičius atmintinai pasakyti. O ar daug žinome apie savo kūno sandarą? Kur yra skrandis, kepenys?
„Su savo kūnu elgiamės labai nemandagiai, o juk tai mūsų kūnas, mes jame gyvename. Štai kūno rengybos klube dažnai matau tokį vaizdą – bėgdamas takeliu žmogus žiūri televizorių, klausosi muzikos per ausinuką, net ką nors skaito. Jei dirbame su savo kūnu, turime būti čia ir dabar, dirbti su savo kūnu kartu“, – pabrėžia D.Barkauskas.
Gydytojas mano, kad labai prasmingos ir reikalingos yra Rytų praktikos, kurios skatina koncentruotis į save, moko būti čia ir dabar, atsipalaiduoti. Susipažinęs su korėjiečiu gydytoju Jin Moku jis pradėjo praktikuoti tūkstantmetę kuksando sistemą. D.Barkausko manymu, ši sistema labai veiksminga žmogaus organizmui – per kuksando pratybas išjudinamas visas kūnas, jis maksimaliai atsipalaiduoja, svarbiausia – taisyklingai kvėpuojant sustiprinama gyvybės energija. Daug keliaujantis gydytojas sako, kad ši atsipalaidavimo ir kvėpavimo sistema jam padeda greičiau adaptuotis keičiantis laiko zonoms.
