Visgi yra būdų, padedančių išvengti šalutinio skrydžio poveikio organizmui, rašo „Daily Mail“. Šiame straipsnyje – dažniausi keleivių nusiskundimai ir patarimai, kaip jų išvengti.
1. Prastas burnos kvapas
Daugybė organizmo funkcijų sulėtėja dėl staigaus slėgio pasikeitimo, kuris pakenkia virškinimo procesui. Organizmas ima pirmenybę skirti kitiems procesams.
Paveikiamos ir seilių liaukos – jos ima išskirti mažiau seilių, todėl burnoje atsiranda daugiau bakterijų, dėl kurių juntame prastą kvapą.
Dauguma keliautojų užkandžiauja greitu maistu, saldžiais gėrimais ir šokoladu. Tai tik pasunkina problemą – bakterijos minta cukrumi. Burnoje likusios maisto dalelės išskiria sieros junginių, dėl kurių ir atsiranda prastas kvapas.
Šios problemos nesunku išvengti – sveikai maitinkitės, gerkite vandens ir po valgio valykitės dantis. Mėtiniai saldainiai paslėps problemą, bet nepadės jos atsikratyti.
2. Patinusios kojos
Giliųjų venų trombozė – liga, kai dėl sutrikusios kraujo apytakos vienoje iš venų susiformuoja kraujo krešulys. Tai yra gerai žinomas skrydžio lėktuvu pavojus. Jį patiria 1 iš 1000 keleivių.
Ramus sėdėjimas ankštose vietose, vandens trūkumas ir žemas slėgis prisideda prie problemos.
Ši liga senesniems žmonėms yra pavojingesnė. Pavojaus signalai – patinusios, sunkios kojos, kojinės, paliekančios įspaudus ten, kur anksčiau jų nebūdavo.
Reikėtų skatinti kraujotaką bent kartą per valandą atsistojant ir einant pasivaikščioti. Jei šalia miega kiti keleiviai, galima kojas kas pusvalandį kilnoti aukštyn ir žemyn, jas sukti ratu. Tai paskatins kraujotaką.
Galima nusipirkti kompresines pėdkelnes ar kojines – jos spaudžia žemutinę kojos dalį ir padeda kraujo tekėjimui.
3. Prastesnis skonio jutimas
2010-aisiais atliktas tyrimas nustatė, jog lėktuvo keleivių sugebėjimas jausti sūrų ir saldų skonį skrydžio metu suprastėja 30 procentų. Tai gal ir visai geras dalykas tuose lėktuvuose, kuriuose maisto kokybė yra žema.
Drėgmė 9 kilometrų aukštyje yra 15 proc. žemesnė, nei ta, kurios reikia palaikyti burnos membranų drėgmei. Jos susijusios su gebėjimu skirti skonius.
Reguliariai gerkite daug vandens, kad palaikytumėte burnos drėgmę. Ekspertai siūlo per valandą išgerti vieną ar dvi stiklines vandens. Jei turite pasirinkimą, lėktuve valgykite aštrų, rūgštų ar kartų maistą, nes jo skonis stipresnis.
Slėgis lėktuve – toks, tarsi būtumėte 2 km aukštyje. Sąlygos panašios į tas, kurios būtų užlipus ant kalno viršūnės.
Būtent todėl ore yra mažiau deguonies. Jo sumažėja ir kraujyje, todėl ląstelės šio cheminio elemento gauna mažiau. Rezultatas – nuovargis, galvos skausmas ir svaigimas.
Deja, nėra beveik nieko, ką galėtumėte padaryti – išskyrus rūpinimąsi savimi. Negerkite alkoholio, nes jis apsunkina ląstelės deguonies pasisavinimą. Padeda ir geros fizinės formos palaikymas bei nerūkymas.
5. Išsausėjusi oda
Lėktuvas – vieta, kur labai mažai drėgmės. Žmogus gerai jaučiasi nuo 30 iki 64 proc. drėgnumo ore.
Lėktuve oro drėgmė gali siekti vos 2 proc., todėl oda greitai išsausėja. Tai gerai matosi veide ir rankose.
Be to, jei kelionės metu patiriate stresą, oda gali išsausėti dar labiau. Organizmas dėl streso išskiria hormoną kortizolį, kuris neigiamai paveikia odos barjero funkciją. Dėl šio hormono oda tampa paraudusi ir dėmėta.
Jau sėdėdami lėktuve nuolat gerkite vandens, kad palaikytumėte organizmo drėgmę. Galite su savimi pasiimti ir ne daugiau kaip 100 ml drėkinančio kremo.
6. Vidurių užkietėjimas
Tai – dažnas nemalonumas, atsirandantis pakeitus laiko juostą. Daug sėdėjimo ir smarkus slėgio pasikeitimas gali sulėtinti virškinimo procesą.
Rezultatas – dujos, išpūstas pilvas, užkietėję viduriai ir skrandžio skausmas. Tai gali atsitikti ir dėl pasikeitimų dienotvarkėje bei sutrikusio vidinio ritmo.
Nevalgykite sotaus patiekalo prieš lipdami į lėktuvą ar jame. Kas valandą atsistokite iš vietos ir pajudėkite, taip pat galite suvalgyti sveiką, turintį daug skaidulų užkandį, pavyzdžiui riešutų ar sėklų – tai padeda virškinimui.
Neatidėliokite apsilankymo tualete, net jei tai padaryti oro uoste nepatogu. Jei reikia – eikite. Yra ir švelnių vidurius laisvinančių vaistų, bet nerekomenduojama juos naudoti: per didelis šių vaistų kiekis gali sutrukdyti įsisavinti svarbias maisto medžiagas.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
