Gydymo įstaigose nuo pat rugpjūčio pradžios – karščio varginamųjų apgultis. Kardiologų teigimu, labiausiai dėl pablogėjusios savijautos pastarosiomis dienomis kenčia antsvorio problemų turintys, lėtinių širdies ligų bei kraujospūdžio sutrikimų varginami žmonės.
O juk sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Mirštamumas nuo šių ligų kasmet didėja.
„Karštis ypač kerta tiems, kuriuos kamuoja įvairios širdies ligos ir aukštas kraujospūdis. Tai dažnai susiję ir su rūkymu, nesveika mityba, nutukimu ir nejudra. Įtakos turi ir alkoholio vartojimas“, – teigė Lietuvos ir Prancūzijos klinikos „Elite Medicale“ vadovas, profesorius kardiologas Donatas Vasiliauskas.
– Kodėl perkaisti taip pavojinga?
– Perkaitimas ir saulės smūgis yra grėsmė gyvybei. Kai oras įkaista daugiau nei iki 30 laipsnių pagal Celsijų, organizmas nesugeba išspinduliuoti šilumos pertekliaus. Dėl to išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies apkrova ir tirštėja kraujas, didėja insulto tikimybė.
Perkaitus mažėja darbingumas, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, organizmo dehidratacija, žmogų gali ištikti šilumos smūgis, kuris pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, aukšta temperatūra (iki 40 laipsnių), silpnumu, pykinimu ir net sąmonės netekimu.
Ypač pavojinga, kai saulė kaitina nepridengtą galvą. Ji dirgina smegenų dangalus, todėl gali prasidėti raumenų traukuliai.
– Kokių priemonių imtis pajutus karščio sukeltus negalavimus?
– Pirmiausia pasitraukti iš tiesioginių saulės spindulių. Labiausiai tiktų gerai vėdinama, vėsi patalpa, tačiau galima pasitraukti į pavėsį. Būtina gerti daug skysčių.
Saulės smūgio ištiktą žmogų reikėtų vėsinti ant galvos dedant drėgną rankšluostį, o kūną apšlakstant vėsiu vandeniu. Galima jį suvynioti į drėgną paklodę.
Jei šilumos ar saulės smūgio ištiktam žmogui prasidėjo traukuliai arba jis prarado sąmonę, gerti jam neduokite. Jei nukentėjusysis vemia, paverskite jį ant šono, kad neužspringtų.
Labai svarbu nedelsiant kreiptis į medikus.
– Kaip karštą dieną namuose apsisaugoti nuo karščio? Praverti langą arba įsijungti ventiliatorių nepakanka.
– Padės maudynės po drungnu dušu, apsitrynimas drėgnu rankšluosčiu. Jeigu namuose labai karšta, galima vykti į prekybos centrus, kavines, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
Kraujospūdžio sutrikimų varginami žmonės kurį laiką turi sėdėti ar gulėti šiek tiek pakeltomis kojomis.
Gėrimai su ledu taip pat padeda, tačiau pernelyg daug jų vartoti nereikėtų dėl tikimybės peršalti.
– Kiek ir kokių skysčių per parą būtina išgerti?
– Pirmiausia pradėkime nuo vandens.
Karštą dieną išgeriantys iki 3 litrų per dieną palaiko reikiamą skysčių kiekį. Tai ypač svarbu dirbantiems fizinį darbą ar sportuojantiems saulėje.
Tinka sultys, žalioji arbata, mineralinis arba mineralizuotas vanduo. Juk su prakaitu netenkama daug organizmui vertingų druskų ir mineralų.
Piktnaudžiauti saldžiais ir tonizuojamaisiais gėrimais nereikėtų. Juose yra daug cukraus, kuris skatina dar labiau išsiskirti skysčius.
– Daugelis lietuvių neįsivaizduoja pietų be lėkštės cepelinų su spirgais ar riebios karkos ir kelių bokalų alaus. Vasarą šių patiekalų geriau vengti?
– Jais piktnaudžiauti nereikėtų bet kuriuo metų laiku, o vasarą ypač. Jūs pažiūrėkite, ką žmonės per karščius valgo kavinėse. Stalai nukrauti cepelinais, kepsniais, bulviniais blynais, miltiniais kepiniais. O kas darosi paplūdimiuose. Mauduoliai gulėdami vieną po kito kemša kibinus, čeburekus, picas, keptą duoną. Sotus maistas užgeriamas saldžiais gazuotais gėrimais, alumi ar dar stipresniais alkoholiniais gėrimais.
Karštyje tai prilygsta tiksinčiai bombai – ir dėl to, kad organizmas apsunkinamas. Taip valgant per dieną suvartojama 4–5 tūkst. kilokalorijų. O gulint paplūdimyje pakaktų ir 3–4 kartus mažiau.
– Ką geriausia valgyti svilinant karščiui?
– Riebius ir sočius patiekalus karštomis vasaros dienomis pakeiskite gerokai lengvesniais užkandžiais, geriausia – ne keptais, o virtais garuose.
Vasara – uogų, grybų, daržovių, vaisių metas. Valgykite daugiau šio vitaminų ir mineralinių medžiagų gausaus maisto.
– Ar žmonėms, ypač tiems, kurių arterinis kraujospūdis padidėjęs, vasarą galima sportuoti?
– Ne tik galima, bet ir būtina. Sportas nemažai daliai tokių žmonių tampa tiesiog nemokamu vaistu. Po kiek laiko jie gali atsisakyti piliulių ir tablečių. Aišku, sportuoti per pačius karščius nereikėtų.
Karštyje aktyviai judant širdies ir kraujagyslių sistemai tenka papildomas krūvis. Intensyviai sportuojant su prakaitu prarandama daug vandens ir mineralinių medžiagų.
Sportui puikiai tinka rytas ar vakaras.
– Daugelis žmonių dar ruošiasi vykti atostogauti į Lietuvos ir užsienio kurortus. Ką patartumėte kelionių ir kurortų mėgėjams?
– Neperkaisti ir nepervargti. Varginamiems aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų netinka intensyvus kopimas į kalnus. Tinkamiausia ilsėtis maždaug 300–1200 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Geriausiai tinka pajūris ar kitos žemos vietos. Prireikus įveikti didelį aukščio skirtumą kilti ir leistis reikėtų neskubant.
