– Kodėl vaikai serga dažniau nei suaugę?
– Vaikų užkrečiamų ligų epidemiologija skiriasi nuo suaugusių. Kai kurios infekcijos plinta tarp vaikų lengviau nei tarp suaugusių. Šį skirtumą nulemia vaikų imuniteto ypatumai, tokie kaip imuninė sistema ir odos bei nesusiformavę gleivinių apsauginiai barjeriniai mechanizmai, taip pat mažas virškinimo fermentų kiekis, silpna žarnyno mikroflora.
Būtent dėl šių priežasčių vaikai gali susirgti net nuo mažų mikroorganizmų dozių. Natūraliomis sąlygomis dažniausiai infekcinėmis ligomis perserga maži vaikai. Todėl kai kurie infekciniai susirgimai laikomi vaikiškomis arba net vaikams privalomomis ligomis.
– Kokios tai ligos?
– Tymai, raudonukė, vėjaraupiai, skarlatina, kokliušas, poliomielitas, epideminis parotitas. Persirgus šiomis ligomis susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Imuninėje sistemoje išlieka atmintis apie persirgtas šias infekcijas ir pakartotinai patekus infekcijai yra atpažįstama ir izoliuojama.
Šių ligų grupė yra pavojinga grėsmingomis komplikacijomis, todėl buvo pagalvota apie specifinę profilaktiką – sukurtos vakcinos, kurių dėka suformuojamas ilgalaikis imunitetas. Dažniausiai šiomis ligomis perserga vaikai iki šešerių metų amžiaus. – Kaip gydyti vaikiškas ligas?
– Vaikų imuninė sistema ir apsauginė funkcijos nesusiformavę, todėl mikroorganizmai lengvai praeina per apsauginius barjerus sukeldami susirgimą, kuris progresuoja greitai, dažnai komplikuojasi.
Vaikai dažniausiai serga įvairiomis virusinėmis ligomis. Tačiau panašiais simptomais (karščiavimas, bendras silpnumas, apetito stoka ir kt.) gali prasidėti ir kitos sunkios ligos (plaučių uždegimas, inkstų ligos, onkologiniai susirgimai). Laiku nepradėjus reikiamo gydymo gali išsivystyti sunkios komplikacijos. Susirgus taip vadinamomis „vaikiškomis ligomis“ būtina šeimos gydytojo konsultacija. Daugumai šių ligų yra taikomas tik simptominis gydymas, išskirtinio gydymo nėra ir pasveikimas priklauso nuo ligos sudėtingumo.
Sunkios ligos formos yra gydomos stacionare. Pastebėjus pirmus kūdikio ar vaiko negalavimo požymius būtina likti namuose, įvertinti vaiko būklę. Jei vaiko būklė kelia nerimą ar sunku įvertinti vaiko negalavimus, geriau pasitarti su šeimos gydytoju, kuris diagnozuos ligą ir paskirs reikiamą gydymą. Vykdant gydytojo nurodymus vaikas pasveiks ir išvengsite rimtų ligos komplikacijų.
– Ar dažnai pasitaiko, kad vaikų ligos persikelia į mokyklos suolą? Ar, visgi, daugelis jomis perserga dar lankydami vaikų darželį?
– Mus nuolat supa įvairių mikroorganizmų gausa, kurie, susidarius palankioms sąlygoms, patenka į organizmą, sukelia ligas. Naujame kolektyve vaiko adaptacijos periodas trunka 4-6 mėnesius, nėra susiformavęs taip vadinamas „kolektyvinis imunitetas“, todėl susidaro palankios sąlygos infekcinėms ligoms plisti oro lašeliniu keliu ir sergamumo tikimybė išlieka. Todėl svarbu, kad į naują kolektyvą ateinantys vaikai būtų paskiepyti. Tuomet sumažėja tikimybė susirgti užkrečiamomis infekcinėmis ligomis.
– Ar vaikiškomis ligomis užsikrečiama vieniems nuo kitų?
– Ligos, vadinamos vaikiškomis, perduodamos oro lašeliniu keliu. Dažniausiai užsikrečiama lankant kolektyvą. Neretai užsikrečiama bendraujant uždarose erdvėse, tokiose kaip teatras, kavinės, parduotuvės ar vaikų žaidimo kambariai. Užsikrėtimo galimybės išlieka visada, tačiau ar patekęs į vaiko organizmą užkratas sukels ligą, priklauso nuo organizmo savybių (imuninės sistemos subrendimo, suformuoto imuniteto). Čia svarbų vaidmenį atlieka specifinio imuniteto suformavimas – skiepai. Jei naują kolektyvą lankys vaikai, kurie yra paskiepyti nuo užkrečiamų ligų, sergamumo šiomis infekcinėmis ligomis bus išvengta.
– Kaip formuoti ir stiprinti vaiko imunitetą prieš mokyklą?
– Ruošiant vaiką į mokyklą reikia stiprinti fizinę ir psichologinę sveikatą. Vaiko mokymosi sėkmė priklauso nuo jo pasiruošimo pradėti lankyti mokyklą. Neparuošti vaikai sunkiai adaptuojasi, būna nepažangūs, pablogėja bendra sveikata.
Vaiko ruošimas mokyklai yra ilgas procesas. Tapti mokiniu – tikras persilaužimas, svarbus momentas vaiko gyvenime, svarbiausia jo gyvenime tampa mokymasis, vaikas tampa atsakingu mokytojui, šeimai, mokyklai. Mažo vaiko, dabartinio mokinio gyvenimas pradedamas reguliuoti vienodų taisyklių visiems sistema, jo tikslas – sukaupti žinių, kurių įgyja ir kiti vaikai, klasės mokinių santykiai, kurie iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie vyravo ikimokyklinėse įstaigose. Visi šie mokinio gyvenimo savitumai kelia didesnius reikalavimus jo asmenybės ir psichinėms savybėms.
Todėl labai svarbu pradėti formuoti teigiamą požiūrį į mokyklą. Reikia supažindinti vaiką su aplinka mokykloje, aplankyti planuojamą mokyklą, papasakoti kaip vyksta veiksmas mokykloje, ką vaikai veikia per pamoką, kokie bus keliami reikalavimai, kaip tėvai jautėsi, kai lankė mokyklą. Yra vaikų, kurie sunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos ir ten blogai jaučiasi, todėl tėvai žinodami savo vaiką turi suformuoti teigiamas emocijas žengiant į naują kolektyvą.
Svarbi yra ir fizinė vaiko sveikata, imuniteto stiprinimas. Susiformavęs imunitetas mums padeda kovoti su įvairiais išoriniais veiksniais, todėl labai svarbu, kad imunitetas butų stiprinamas nuolatos. Pradėti reikia nuo paprastų natūralių metodų. Svarbiausi veiksniai yra subalansuota vaiko mityba, mitybos rėžimas, fizinis aktyvumas, poilsio rėžimas. Būtina vaikui suformuoti mitybos ir dienos rėžimo įgūdžius – vienodu laiku eiti miegoti ir keltis, pamiegoti dienos metu. Jei nesinori miego, nors pagulėti 15-30 min., miegoti 8-10 valandų per parą. Buvimas gryname ore yra labai svarbus formuojant fizinę sveikatą ir imunitetą, aktyvus judėjimas gerina kraujotaką, aktyvina gyvybiškai svarbių organų veiklą, gerina medžiagų apykaitą. Tuomet pagerėja širdies, inkstų žarnyno veikla, stiprinama imuninė sistema.
Pradėjus lankyti mokyklą, infekcinių ligų neišvengsime. Nesilaikant dienos ir mitybos rėžimo vystosi nuovargis, kuris vėliau virsta pervargimu, sudarydamas galimybes išsivystyti įvairioms ligoms.
