Kada tėvai turėtų pagalvoti apie sporto būrelius savo atžalai?
Judėjimas ir aktyvaus gyvenimo poreikis mums yra įgimtas. Vaikai nuolatos laksto, juda vos tik išmokę vaikščioti. Ikimokyklinukams per dieną rekomenduojama 3 valandas būti judriems. Tiesa, tai nereiškia trijų valandų gryno sporto. Čia įskaičiuojamas lakstymas lauke, įvairūs judrūs žaidimai ar net laipiojimas po medžius.
Ikimokyklinio amžiaus vaikui gali užtekti žaidimų darželyje, lauke ar su tėvais. Deja, vaikui pradėjus lankyti mokyklą jo fizinis aktyvumas mažėja, keičiasi įpročiai, daugiau yra sėdima prie stalo ar knygų.
Kaip paskatinti moksleivį atsikelti nuo kompiuterio ir sportuoti?
Pirmiausia reikėtų sudaryti galimybę sportuoti: pasiūlyti, patarti. Jei vaikas linkęs judėti, to turėtų užtekti. Jei vaikas mažiau judrus, gali tekti imtis gudrybių, pavyzdžiui, suderėti, kad į greitojo maisto užkandinę važiuos tik po to, kai jis du kartus per savaitę nueis į būrelį.
Tačiau svarbu, kad ir sporto būrelyje būtų įdomu – daug judrios, įvairios veiklos. Didelę įtaką tam turi ir tėvų pavyzdys. Jei tėvai patys linkę sportuoti, važinėti dviračiu ir kviečiasi kartu vaiką, jis bus labiau linkęs aktyviai leisti laisvalaikį nei paliktas be priežiūros vaikas, kuris turi pats galvoti, ką veikti.
Gerai, jei vaikas gali kieme ar po pamokų susitikti su bendraamžiais ir pažaisti. Deja, dabar tėvams vis nedrąsiau palikti vaikus vienus žaisti lauke, o ir teisiniai aktai vis griežtina taisykles, reguliuojančias vaikų be priežiūros buvimą. Tad gera išeitimi iš šios situacijos tapo sporto būreliai.
Nuo kelerių metų vaiką galima leisti į sporto būrelį?
Kiekviena sporto šaka tinkama pradėti vis nuo kitokio amžiaus. Štai į baseiną galima vesti labai mažus vaikus, keturmečiai gimnastikos treniruotėse taip pat nieko nestebina. Bet užsiimti sunkiąja atletika patariama tik nuo 12–13 metų.
Vaikui svarbu visapusiška kūno raida. Vyresnėse klasėse jau galima galvoti ir apie konkrečią sporto šaką, kur daugiau monotoniškų judesių ir netolygiai pasiskirsto raumenų darbas, tai tenisas, fechtavimasis ar panašiai.
Tiesa, nereikėtų laukti, kol vaikas užaugs iki tam tikros sporto šakos, judėti reikėtų nuo mažų dienų. Vis dėlto sportas padeda vystytis ne tik kūnui, bet ir psichologijai, asmenybei.
Kokių vertingų įgūdžių įgyja sportuojantis vaikas?
Sportuodamas vaikas išmoksta dirbti komandoje, geriau sutelkia dėmesį, sugeba laikytis disciplinos ir taisyklių. Taip pat ugdo savitvardą, mokosi priimti sprendimus, išsikelti tikslus. Lavėja tokie specifiniai įgūdžiai kaip erdvinis mąstymas, vaizduotė, psichologinis lankstumas, o meninėse sporto šakose, tokiose kaip gimnastika ar šokiai – estetinis jausmas. Ar verta apsiriboti viena sporto šaka?
Tai priklauso nuo to, ar norime, kad vaikas išmoktų ir išbandytų įvairių dalykų, ar norime auginti čempioną. Dalis specialistų palaiko nuomonę, kad kuo anksčiau vaikas pradės specializuotis kurioje nors vienoje sporto šakoje, tuo didesnį meistriškumą galės pasiekti.
Tiesa, tėvams, pritariantiems šiam požiūriui, reikėtų kuo anksčiau suvokti, kad jie ir nenorėdami vaikui gali daryti didelį spaudimą dėl rezultatų.
Kita specialistų grupė laikosi nuomonės, kad iš esmės iki 12 metų vaikui reikėtų išmėginti įvairias sporto šakas. Taip jo kūnas ir psichosocialiniai įgūdžiai yra lavinami proporcingai. Pavyzdžiui, komandinės sporto šakos ugdo socialinius įgūdžius, o individualios – moko prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Galiausiai, išmėginus keletą sporto šakų, paaugus vaikui bus lengviau atsirinkti, kur jam sekasi geriau ir kur gali pasiekti geresnių rezultatų.
Ar gerai vaikui siūlyti tėvams pažįstamą ir mėgstamą sporto šaką?
Reikia pripažinti, tėvai dažnai renka sporto šakas, kuriomis patys užsiėmė ar kurių trenerius pažįsta. Tai į šeimą gali atnešti bendrų pokalbio temų. Tėvai gali vaikui duoti naudingų patarimų ir šeimoje augti tarpusavio supratimas.
Tačiau yra ir pavojus, kad tėvai gali pernelyg norėti, kad vaikas jų klausytų ir vykdytų visus nurodymus, tokiu būdu apribodami vaiko laisvę rinktis ir savarankiškai priimti sprendimus. Ilgainiui tai gali sumažinti vaiko motyvaciją.
Kita vertus, tėvams nepažįstama sporto šaka gali sudaryti galimybių visai šeimai daugiau sužinoti apie neištyrinėtą sporto šaką. Vaikas taip pat jaučiasi turįs daugiau laisvės, o namų erdvė atskiriama nuo sporto, taip užtikrinant gyvenimo sričių įvairovę.
Jei atvirai, nematau priežasčių baimintis, kad vaikas lankys nežinomos sporto šakos treniruotes. Jei tik abi pusės smalsios ir geranoriškai nusiteikusios, tai gali tapti puikiu nuotykiu visai šeimai.
