Pirminės priemonės ligų profilaktikai
Nors specialistai kol kas nepastebi, kad šis sezonas vaikų sergamumu būtų išskirtinis, tendencijos kaip ir kasmet išlieka tos pačios: aktualios peršalimo ligos, virškinimo sutrikimai. „Kalbant apie peršalimus, vasarą jų taip pat buvo daug. Atrodytų juokinga vasarą diagnozuoti peršalimą, tačiau, kai lauke 30 laipsnių šilumos, o viduje kondicionierius orą atvėsina iki 18 laipsnių, temperatūrų skirtumas padaro savo. Enterovirusų sukeliamų infekcijų, pavyzdžiui Roto viruso, atvejų taip pat vis pasitaiko“, – sako vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė.
Specialistė įsitikinusi, kad pirminės profilaktinės priemonės, norint išvengti mažųjų ligų, yra subalansuota mityba ir atitinkama asmens higiena. Kalbant apie virusines infekcijas – tinkamas patalpų vėdinimas ir temperatūros palaikymas. „Šiuo metu laike nėra šilta, įjungtas šildymas ir tai sausina aplinką. Geriausias variantas – kad ir trumpas, bet skersvėjinis vėdinimas, kai vaikus galima išvesti į kitą kambarį. Tai veiks efektyviau, nei visą dieną atidaryta orlaidė. Taip pat labai naudingas yra kasdieninis grindų praplovimas.
O svarbiausia, žinoma, nepamiršti vandens naudos organizmui. Sveikam žmogui gal ir nebūtina išgerti dviejų trijų litrų per parą, tačiau bent litras yra reikalingas. Vandens trūkumą akivaizdžiai parodo sausa burnos gleivinė, lūpos. Sergančiam organizmui skysčių, aišku, reikia daugiau“, – pataria L.G.Bekerienė.
Probiotikai vaikams reikalingi, kai...
Tačiau vaikų ligų gydytoja pastebi, kad esama atvejų, kuomet tik profilaktikos nepakanka. Ir nors probiotikai imuniteto stiprinimui šiuo metu yra madingas ir istoriškai palyginti naujas dalykas, mat mokslininkai terminą probiotikai pavartojo visai neseniai – 1965 metais, Lietuvoje šių preparatų vartojimo suintensyvėjimas ryškiau matomas jau pastaruosius penkiolika metų. „Pasaulinė sveikatos organizacija probiotikus apibrėžia, kaip gyvus mikroorganizmus, kurie, naudojami tinkamais kiekiais, yra naudingi žmogaus sveikatai. Naudingas kiekis iš tiesų nėra daug ir kiekvienam jis yra skirtingas“, – sako L.G.Bekerienė.
Anot specialistės, pavyzdžiui, jei vaikas valgo mišinius, reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Juose dažniausiai jau būna ir probiotikų, ir prebiotikų, tad papildomai šių medžiagų mažylio organizmui, ko gero, nereikės. Idealiomis sąlygomis augančiam sveikam vaikui jų taip pat nereikia. Tačiau jei yra tam tikras organizmo sutrikimas, pavyzdžiui, apsunkęs virškinimas, užkietėję viduriai, probiotikai tikrai pravers. „Galvojama, kad žarnyne yra apie du šimtai rūšių bakterijų. Ne visos jos yra blogos, mes negalėtume gyventi be kai kurių. Dar galvojama, kad jei žmogus patiria stresą, pavyzdžiui, ruošiasi sunkiam kontroliniam, sutrinka gerųjų bakterijų pusiausvyra. Tuomet gali atsirasti sveikatos sutrikimų: užkietėję arba laisvi viduriai, skaudanti galva, sutrikęs virškinimas. Tada infekcija „iš gatvės“ kur kas pavojingesnė. Šiais atvejais ir reikalingi probiotikai, padedantys organizmui atsistatyti“, – paaiškina vaikų ligų gydytoja.
Ji vardija, jog kadangi probiotikai stimuliuoja žarnyno veiklą, kitaip tariant gerieji mikroorganizmai padeda geriau suvirškinti maistą, jie ypač naudingi tiems vaikams, kuriems pučia pilvą, kaupiasi dujos. „Mano supratimu, tokiam vaikui duoti probiotikus yra protingas pasirinkimas. Apie juos, kaip pagalbą nuo peršalimo ligų, mokslinių šaltinių pačiai kol kas dar neteko aptikti, tačiau tikiu, kad ir šiuo atveju jie nepakenks“,– teigia L.G.Bekerienė.
Tiesa, nors specialistė sutinka, kad mamos geriausiai jaučia savo vaikus, tačiau pasitarti su specialistu dėl probiotikų, kaip ir dėl kitų preparatų, vartojimo reikalingumo, anot jos, tikrai nepamaišys.
Probiotikai vaikams – daugiau apie juos rasite Ohhira.lt svetainėje.
