Pirmiausiai noriu pradėti nuo to, kad svarbiausias grožio standartas turėtų būti – sveikas, o ne liesas kūnas. Tai reiškia, kad turėtume valgyti pilnavertį maistą ir judėti. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mąstome klaidingai galvodamos, kad turėsime gražią figūrą atsisakydamos vakarienės, ribodamos kalorijas.
Šiandien lygiai dvi savaitės nuo iššūkio pradžios ir šiame straipsnyje noriu paanalizuoti plačiai paplitusį mitą, kad norėdamos sulieknėti, turite nevalgyti nuo 18 valandos. Tiesa, ir aš anksčiau maniau, kad tai ne mitas, bet...
Praėjus lygiai savaitei po mitybos pokyčių ir pirmųjų treniruočių jaučiau daug teigiamų dalykų: raumenis sportuojant skaudėjo mažiau, o mitybą vadinu: „Valgau ir lieknėju“ programa, nes visiškai be jokių pastangų (išskyrus cukraus norą), ir valgant kruopas, mėsą, salonas, daržoves – svoris krenta arba išlieka toks pats, o pavalgiusi jaučiuosi lengvai, stengiuosi laikytis grafiko, tad šis projektas moko ir laiko planavimo, disciplinos.
Dabar aš valgau ir vakare, o anksčiau tai būdavo labai retai, nes jausdavausi apsunkusi. O kodėl augdavo svoris valgant vakare? Todėl, kad maitinausi neteisingai ir nesportavau. Nuo iššūkio pradžios nukrito vienas kilogramas, sveriu 51, tai nėra daug, tačiau jaučiuosi pavalgiusi, nes mityba 5 kartus per dieną tikrai pakankamas kiekis, kad netrūktų energijos sportuoti, o ir svoris neaugtų valgant net 20 valandą. Tiesa, vakarienė ne sumuštinis ar sausainiai, o varškė, kiaušinių baltymai, daržovių salotos su tunu.
Paklausiau ir savo trenerio, ką jis mano apie nevalgymą po 18 valandos. „Tai labai klaidingas požiūris, nes nebevalgant nuo 18 valandos, maistinių savybių organizmas nebegauna iki pat ryto ir gali būti taip, kad organizmas atsargas ims iš raumenų, o ne iš riebalų. Svarstyklės rodys, kad nukrito keletas kilogramų, tačiau tokiu atveju krenta ne riebalinis sluoksnis, o mažėja raumenų masė“, – sakė man Artūras Šimkus.
Pasak jo, vakare reikia valgyti baltyminį maistą, kuriame būtų tik baltymai, be angliavandenių, nes vakare angliavandeniai nebesueikvojami ir gali virsti į riebalus. Tad puikus pasirinkimas būtų varškė, kiaušinių baltymai, salotos, žuvis, vištiena. Reikia atkreipti dėmesį į produktus, etiketėse dažnai rašoma: nulis riebalų, tačiau panagrinėjus atidžiau, kas parašyta mažomis raidėmis, galima rasti ir šiek tiek riebalų, ir cukraus. Ir iš tikrųjų tai tiesa! Žinote dribsnius iš kukurūzų? Ant vienos pakuotės parašyta – be cukraus, o išanalizavus sudėtį tampa aišku, kad cukraus visgi yra.
O dabar apie silpnumo akimirkas...Nėra viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti. Kai bent šiek tiek suabejoju savimi, pagalvoju, kad keičiu gyvenseną ne mėnesiui, ne trims, o visam laikui, tad šis iššūkis turi tapti įpročiu.
Šią savaitę sporto salėje buvo atliekami pratimai viršutinei ir apatinei kūno dalims, treneris sako, kad mano pečiai, rankos – silpnesni nei kojos. Ir kas baisiausia? Tikrai nesmagu, kai atrodo, jog negali valdyti kūno taip, kaip nori, kai nekyla rankos... Bet gerai tai, kad po kiekvienos treniruotės raumenis skauda vis mažiau, kūnas po truputį apsipranta, pradėjusi nuo lengviausių svorių dabar galiu juos po truputį didinti.
Praėjo lygiai dvi savaitės ir galiu pasakyti, kad savijauta keičiasi į gera. Pagrindiniai sunkumai – disciplina valgant. Aktyviai dirbant nuo ankstyvo ryto sunku lyg užsistačius žadintuvą pavalgyti kas tris valandas, mieste tai daryti dar sudėtingiau, kavinėse ir restoranuose geriausias pasirinkimas sportuojantiems – paprašyti, kad ant salotų piltų tik citrinų sulčių, nes dauguma patiekalų yra su padažais, bandelėmis ir t.t. O valgyti kas tris valandas patariama tam, kad greitėtų medžiagų apykaita, tad reikia mąstyti, kada, kur ir ką valgysiu.
Tad nesprauskime savęs į rėmus ir nesekime „liekno kūno“ grožio standartais, geriau jau turėkime kokią žavią sportininkę kaip motyvacijos šaltinį, įkvepiantį sportuoti.
